Economic consequenes of mobbing as discrimination in employee relations

Mobingas kaip diskriminacija darbuotojų santykiuose nėra vien tik psichologinį terorą patiriančio asmens problema. Laikinas darbuotojo pasitraukimas iš darbo vietos dėl ligos, darbingumo sumažėjimas, darbuotojų praradimas organizacijai daro moralinę ir ekonominę žalą. Straipsnio tikslas – išnagrinėti, kokią įtaką ir pasekmes mobingas kaip diskriminacijos darbuotojų santykiuose forma turi organizacijos ekonominei situacijai. Mokslinės literatūros analizė, tyrimų apžvalga rodo, kad mobingas darbo aplinkoje yra vienas iš streso šaltinių, kuris skatina darbuotojus gaišti laiką nefunkcionaliems santykiams, o dėl specifinio ilgalaikio poveikio aukai sukelia didesnius ar mažesnius psichologinius ir fizinius negalavimus. Individualiajame lygmenyje žalą apibūdina asmens psichiniai sutrikimai, fiziniai negalavimai, finansiniai nuostoliai, susiję su gydymu bei nulemti poveikio profesinei veiklai. Organizacijos lygmenyje žalą daro prastas organizacijos klimatas, prastėjanti veiklos kokybė, augantys kaštai, motyvacijos praradimas, prastovos, atleidimai ir rotacija. Socialiniame arba valstybės lygmenyje – tai išlaidos sveikatos apsaugos sistemai, socialinės išmokos ir kompensacijos, smurtingumo augimas, visuomenės nepasitikėjimas, negautos biudžeto pajamos ir kt. Tikslių duomenų, kokio masto finansinę, ekonominę žalą patiria įmonės dėl mobingo Vakarų mokslas, o tuo labiau Lietuvos, nepateikia. Tačiau išsivysčiusios Vakarų valstybės, tokios kaip Vokietija, Švedija ir kt. nuostolius skaičiuoja milijardais eurų.Consequences of mobbing as discrimination in employee relations in economic aspect related with health problems are analysed in the article. The discriminatory aspect of the phenomenon, when mobbing is used as a way to displace an employee of the organisation, is highlighted, stressing the damage on the level of the organisation; the overview of methodology of assessment of the damage caused by the phenomenon is provided