Anti-Polish attitudes in Kaunas and their reflection in the press of Christian Democrats

Santykiai su Lenkija tarpukario Lietuvoje buvo viena didžiausių ne tik užsienio, bet ir vidaus politinių problemų. Tai lėmė Vilniaus krašto klausimas, kurį A. Smetona ir ankstesni Lietuvos vadovai pavertė bekompromise nacionaline idėja. Kaunas tapo viena geriausių terpių antilenkiškoms nuotaikoms bręsti ir skleistis. Šio reiškinio atspindžių galime rasti tiek lietuviškoje, tiek vietos lenkiškoje spaudoje. Straipsnyje nagrinėjami krikščionių demokratų leidiniai (pvz., dienraštis „Rytas“), siekiant atskleisti, kiek jų požiūris skyrėsi nuo ketvirtajame dešimtmetyje valdžioje buvusių tautininkų pažiūrų, ar antilenkiškumo Kaune kontekste būta iššūkių valdžiai, kaip patys tautininkai reagavo į katalikiškos srovės poziciją. Krikščionių demokratų pozicija antilenkiškų nuotaikų atžvilgiu buvo kur kas konstruktyvesnė, nei tautininkų. Katalikiškos srovės publicistai atkreipdavo dėmesį beveik į tas pačias problemas, kaip ir tautininkai, tačiau jas vertino ne tiek per Vilniaus krašto problemą, kiek per politinį tikslingumą, kuris numatė kompromiso su lenkais galimybę. Tautininkai, reaguodami į katalikiškos srovės poziciją, būdavo kategoriški. Klijuotos „lenkbernių“ ar „priešų“ etiketės turėjo tarsi diskredituoti stipriausią opozicinę srovę, tačiau vedė prie dar gilesnio susiskaldymo. Taigi antilenkiškų nuotaikų sklaidos kontekste krikščionių demokratų spauda priėmė nemažai iššūkių, kurių dauguma buvo politiniai. Dalis jų turėjo stiprų etnokultūrinį aspektą, kurį lenkiškumo Lietuvoje problemai suteikė ir nesėkmingai panaudojo tautininkai su prezidentu A. Smetona priešakyje.Lithuanian Christian Democrats had their own attitude towards the problem of anti-Polish views in Lithuania in the 1930's. In comparison with the Lithuanian Nationalists party and its leader A. Smetona, the position of Christian Democrats was rather different, especially in the field of political and cultural relations. Lithuanian Christian Democrats had a more constructive attitude - they tried to evaluate objectively the national situation setting aside the nationalist ideas. That is they were more positively oriented towards the Lithuanian Poles, strongly discriminated by the Lithuanian Nationalists government. As a result, Nationalists criticised severely Lithuanian Christian Democrats and even tried to show them as an "enemy" of the state. Such unconstructive position of the government led the Lithuanian society to a strong ethno-social confrontation and dissolution