Baudžiamoji politika Lietuvoje

Formuojant ir įgyvendinant baudžiamąją politiką dažnai galima pastebėti įtampą tarp politinės, mokslinės ir praktinės dimensijų - kai sava realybė bei patirtis konstruoja savitus požiūrius į tikras ar tariamas nusikalstamo elgesio kontrolės problemas. Pasak autoriaus, būtent mokslinė tiriamoji dimensija gali padėti iš šalies pažvelgti į vykstančius procesus, išryškinti priimamų sprendimų padarinius tolimoje ateityje, nors ir yra labai ribota bei nepopuliari politinėje plotmėje, nes skubėdama užbėgti už akių nurodo ateityje matomus trūkumus, taip pat ir praktinėje plotmėje, nes nėra pajėgi jos visos aprėpti. Šiame leidinyje analizuojamos pastarųjų kelių dešimtmečių baudžiamosios politikos tendencijos Lietuvoje, išryškinama baudžiamosios politikos tradicija, bandoma išskirti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima apibūdinti esminius baudžiamosios politikos bruožus šalyje, gvildenama tarptautinių teisės aktų reikšmė baudžiamajai politikai Lietuvoje, žiniasklaidos įtaka ir visuomenės požiūris, moksliniu žvilgsniu palydimas pastaruosius dešimtmečius vykęs Baudžiamojo kodekso pakeitimų ir papildymų iniciatyvų procesas ir su juo nesusijusios nusikalstamumo tendencijos. Be to, šis tyrimas - vienas iš Teisės institute 2009 - 2011m. vykdytos mokslinės tiriamosios veiklos rezultatų - mėginimas gilintis į pastaraisiais dešimtmečiais baudžiamojoje politinėje plotmėje Lietuvoje bei tarptautiniu mastu priimtus sprendimus, apibendrinti ir akumuliuoti įžvalgas, leidžiančias iš šalies pažvelgti į priimtus sprendimus, jų priėmimo aplinkybes, buvusius lūkesčius ir gautus rezultatus.Tension between the political, scientific and practical dimensions can often be observed when forming and implementing criminal policy, i.e. when own reality and experience construct distinct approaches to the real or supposed problems of the control of criminal conduct. According to the author, namely the scientific research dimension might help to differently see the ongoing processes, highlight the consequences of adopted decisions in the distant future, although it is very limited and unpopular in the political dimension, because in order to forestall the events it indicates future drawbacks, also in the practical dimension, as it is incapable to cover it all. The publication analyses the recent trends in criminal policy in Lithuania, points out the tradition of criminal policy, attempts to identify criteria for the description of the key features of criminal policy in the country, discusses the significance of international legal acts for criminal policy in Lithuania, mass media influence and society’s attitude, the process of the initiatives of amending and supplementing the Criminal Code in recent decades and unrelated criminality tendencies. Furthermore, this study is one of the results of the research conducted in the Institute of Law in 2009–2011, i.e. the attempt to explore the decisions passed in recent decades in the criminal political dimension in Lithuania and globally, generalise and accumulate insights enabling a different look at the decisions passed, the circumstances of their adoption, former expectations and the results obtained