Darbuotojų motyvavimo priemonių taikymo analizė Lietuvos ir Švedijos gamybos įmonių pavyzdžiu

Darbuotojų motyvavimas yra svarbi mokslinių tyrimų kryptis, nukreipta į socialinės, kultūrinės ir ekonominės pažangos skatinimą. Praktiniai sisteminio požiūrio į motyvavimą realizavimo aspektai Lietuvos įmonėms tampa vis aktualesni. Straipsnyje pateiktas tyrimas leido palyginti skirtingo ekonominio išsivystymo šalių motyvavimo priemonių skirtumus dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, darant prielaidą, kad ekonominė situacija recesijos laikotarpiu keičia organizacijų elgseną, personalo valdymo funkcijas, tame tarpe ir motyvavimą. Tyrimo rezultatai svarbūs siekiant palyginti, kaip su šio laikmečio iššūkiais susidoroja skirtingo ekonominio išsivystymo šalys – kaip taikomos motyvavimo priemonės šių šalių gamybos įmonėse. Pagrindinis straipsnyje pateikto tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti motyvavimo priemonių skirtumus Lietuvos ir Švedijos apšvietimo armatūros ir plastinių dirbinių gamybos įmonėse. Šiam tikslui pasiekti buvo išanalizuoti teoriniai motyvavimo sistemos organizacijoje kūrimo, identifikavimo ir valdymo aspektai. Kitas uždavinys – atskleisti darbuotojų nuomonę apie taikomas motyvavimo priemones pagal jų poveikį darbuotojams (materialinį, teisinį, psichologinį) skirtingo ekonominio išsivystymo šalies įmonėse (Lietuvos ir Švedijos) ir nustatyti esmines jų taikymo prielaidas bei skirtumus. Minėti tyrimo uždaviniai buvo įgyvendinti taikant bendruosius mokslinio tyrimo kokybinius metodus (mokslinės literatūros analizę, loginę lyginamąją analizę bei sintezę, sisteminimą ir klasifikavimą) bei kiekybinius tyrimo metodus – anketinę apklausą, aprašomąją statistiką. Remiantis darbuotojų motyvavimo veiksnių ir priemonių teorine samprata bei atsižvelgiant į tirtose įmonėse taikomas motyvavimo priemones, buvo operacionalizuotas tyrimo objektas ir parengta jo atskleidimo metodika, nustatyti skirtingo ekonominio išsivystymo šalių (Lietuvos ir Švedijos) motyvavimo priemonių taikymo ir svarbumo kriterijai, pagal kuriuos buvo sudaryta tyrimo apklausos anketa. Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais: 1) parenkama tyrimo tikslui įgyvendinti tinkama ir praktikoje patvirtinta tyrimo metodika; 2) atrenkama tyrimo imtis; 3) anketuojami pasirinktų šalių įmonių darbuotojai; 4) atliekama anketavimo metodu gautų tyrimo rezultatų analizė. Tyrimas buvo atliktas dviejose Lietuvos gamybinėse įmonėse (uždarosiose akcinėse bendrovėse) ir dviejose Švedijos gamybinėse įmonėse (akcinėse bendrovėse). Analizuojamų šalių (Lietuvos ir Švedijos) įmonės užsiima apšvietimo armatūros arba plastikinių dirbinių gamyba. Tyrime dalyvavo 268 respondentai – šių įmonių darbuotojai. Teoriniai darbuotojų motyvavimo tyrimai atskleidė, kad materialinės ir psichologinės (nematerialinės) motyvavimo priemonės darbuotojus veikia skirtingai. Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad Švedijos ir Lietuvos darbuotojų pasitenkinimo įmonėse taikomų motyvavimo veiksnių (ekonominių, teisinių ir psichologinių) lygis yra skirtingas. Darbuotojų motyvavimo procese netaikomas visas motyvavimo priemonių kompleksas, o tai yra: įmonės tikslai, darbo vertinimas, kolektyvo tarpusavio santykiai, komunikacija ir informavimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir karjera, teisinga ir efektyvi atlyginimo už darbą sistema, geros darbo sąlygos. Tai reiškia, kad darbuotojų motyvavimas yra ne sisteminio pobūdžio, bet fragmentiškas, todėl dažnai neefektyvus. Tyrimo rezultatai patvirtino teorinę nuostatą, kad mūsų šalies įmonėse darbuotojų motyvavimo sistemoms (modeliams) skiriamas nepakankamas dėmesys. Šių įmonių vadovų svarbiausias uždavinys: laiku pastebėti ir įvertinti darbuotojų motyvų kaitą, parenkant įmonės darbuotojų motyvavimo veiksnius. Lietuvos įmonėse darbuotojų motyvavimo modeliai kol kas taikomi kur kas silpniau nei ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse (šiuo atveju, Švedijoje). Taikant panašius motyvavimo modelius, būtų pradėtas kurti aukštesnis darbuotojų pasitenkinimas darbu. Gauti rezultatai leidžia daryti išvadą, jog skirtingo ekonominio išsivystymo šalių įmonių darbuotojų motyvavimo veiksniai turėtų apimti tuos motyvavimo elementus, kurie reikšmingi konkrečios įmonės darbuotojams. Tačiau nebūtina visų užsienio šalių įmonių siūlomų motyvavimo valdymo metodų taikyti vien tik todėl, kad jie pateikiami kaip „pasauliniai standartai“, kurie šalies ūkio politikoje ne visada yra pasauliniai ir ne visada atitinka konkrečios įmonės interesus. Tikėtina, kad plėtojantis rinkos santykiams, įvairius motyvavimo veiksnius bus galima tikslingiau taikyti ir mūsų šalies įmonėse.This article analyses theoretical aspects and practical solutions of employee motivation tools and motivation systems applied in companies. The main aim of the presented research is to evaluate and to compare the expression of employee motivation tools in Lithuanian and Swedish companies. The developed research methodology allowed to reveal the peculiarities of motivation considering economical, legal and psychological factors. The research identified significant differences in the usage of motivation tools in the countries with different economic development level; these findings could be useful improving employee motivation in Lithuanian companies and developing effective motivation systems