Ruler and his crown

Neįvykęs Vytauto karūnavimas neabejotinai yra viena populiariausių temų Lietuvos istorinėje savimonėje ir istoriografijoje. Ši dar viduramžių pabaigos autorių (XV a. antros pusės lenkų kronikininko Jono Dlugošo, XVI a. pradžios Lietuvos metraščių) išplėtota tema XX a. lenkų ir lietuvių konflikto įkarštyje įgavo naujų bruožų ir reikšmių. Tarpukario Lietuvoje minėta kaip viena svarbiausių valstybės švenčių, ji ir vėliau neprarado savo visuomeninio aktualumo. Istorikai šiai temai nuo XIX a. yra paskyrę nemažai specialių tyrimų, derama vieta jai tenka ir istorinėse sintezėse. Vien tik per pastarąjį dvidešimtmetį pasirodė kelios svarbios publikacijos, kuriose dar kartą plačiai nagrinėjami įvairūs Vytauto karūnavimo istorijos klausimai. Akivaizdu, kad išskirtinę šios istorinės datos ir šventės reikšmę tarpukario Lietuvoje daugiausia lėmė to meto politinis konfliktas su lenkais dėl Vilniaus. Sunkiau suprasti tautinių istoriografinių tradicijų gajumą. Žvelgiant iš šių dienų pozicijos, gali pasirodyti, kad Vytauto politika buvo sisteminga, nukreipta iš anksto suformuluotų tikslų link: Vokiečių ordino problemos sprendimas, unijinių ryšių su Lenkija atpalaidavimas, teritorinės ekspansijos keliomis kryptimis vykdymas ir pagaliau karūnacijos projektas kaip viso gyvenimo darbo kulminacija. Tačiau kiek iš tikrųjų tikslinga ir planinga galėjo būti politika Vytauto, kuris pamažu įsitvirtindamas soste disponavo ne tokiomis jau gausiomis patarėjų ir kanceliarijos darbuotojų pajėgomis, o visą energiją turėjo nukreipti didelėje valstybėje nuolat iškylančių problemų sprendimui.The present article is an attempt to read anew the corpus of sources from 1428-1430 and later periods associated with the idea of coronation of Vytautas and the history of the 'lost' crown. It analyses the position well-established in the historiography that certain long-term plans of Vytautas' coronation existed. The question is how purposeful and well-planned the policy of Vytautas could have been when he gradually established himself in the throne of a large state and had at his disposition rather scarce resources of advisors and clerks. The article discusses possibilities, methods and mechanisms of the coronation (founding a new kingdom) in Europe of Late Middle Ages, by means of which Vytautas was breaking ground for his possible aggrandizement as well as options of the key players under the circumstances of the changing political situation. The last part of the article analyses the historical tradition which has shaped around this event, its development and place in the historical mind of Lithuanians. The history of the abandoned coronation of Vytautas has gradually become one of the major themes in the historical mind of Lithuanians. The increase in its relevance can be noticed in two different periods of disputes with Poles, i.e. in the first half of the sixteenth century and in early twentieth century. The article is concluded with the data found in Nurnberg city and other sources regarding the further 'physical' fate of the crown