Electronic resources for the humanities

Elektroniniai informacijos ištekliai (EII) – elektroniniai žurnalai ir knygos, duomenų bazės, įvairios kitos laisvai prieinamos ir mokamos informacijos sankaupos internete – neabejotinai tapo vieni svarbiausių informacijos išteklių šiuolaikiniams moksliniams tyrimams ir studijoms. Bet ar visų mokslo sričių atstovai intensyviai ir efektyviai jais naudojasi? Vyrauja nuomonė, kad ir EII labiau tinka fiziniams, biomedicinos bei technologijos mokslams, šių mokslų atstovai ir daugiau jais naudojasi. Apie humanitarus neretai manoma, kad jie technofobiški, o patys humanitarinių mokslų atstovai teigia, kad jų tyrimams svarbesnė rankraštinė medžiaga, nei elektroninė informacija. Straipsnio tikslas – išnagrinėti humanitarinių mokslų atstovams skirtų elektroninių išteklių specifiką ir pateikti įvertintą kokybiškų ir pripažintų elektroninių informacijos išteklių registrą, kuris būtų naudingas humanitarinių mokslų atstovams, tenkintų specifinius jų informacijos poreikius, skleistų informaciją apie elektroninius informacijos išteklius. Tikslui įgyvendinti straipsnyje sprendžiami tokie uždaviniai: nagrinėjamos elektroninių informacijos išteklių tipologijos problemos, atsižvelgiant į teorinę ir praktinę medžiagą, teikiama originali jų klasifikacijos schema; analizuojami elektroninių informacijos išteklių vertinimo kriterijai; pateikiamas anotuotas elektroninių informacijos išteklių humanitarams sąrašas. Straipsnis aktualus humanitarinių mokslų bendruomenei: mokslo darbuotojams, dėstytojams, studentams, bibliotekų specialistams ir visiems, kurie domisi elektronine informacija.Electronic information resources (EIR) including electronic journals, books, and databases, as well as other different collections of information on the Internet without any doubt has become one of the most important information resources in contemporary research and studies. The point is whether representatives of all fields of sciences use them with equal intensity and effectiveness? There is an opinion that EIR are more applicable for physical, biomedical and technological sciences and representatives of these sciences are better prepared and use them much more extensively. It is thought that those who study humanitarian subjects are technophobial, moreover, representatives of humanities themselves maintain that manuscript material is frequently more important than electronic information. The article aims at analysing the peculiarities of electronic resources meant for the representatives of the humanities and presents a register of qualitative and acknowledged EIR that would be useful for the representatives of humanitarian sciences, meet their specific needs, and spread the information about EIR. Pursuing this aim the following objectives are solved: problems of typology of EIR are examined, an original classification scheme is presented referring to the theoretical and practical material; evaluation criteria of EIR are analysed; a list of annotated EIR for humanities is presented. The article is topical for the community of humanitarian sciences: scientists, lecturers, students, library specialists and for everyone interested in electronic information