Punctuation: innovations and difficulties

Skyrybos taisyklių skirstymas į privalomojo ir pasirenkamojo skyrimo taisykles verčia svarstyti atribojimo problemas, kartu apskritai skyrimo principų ir formulavimo pagrindo klausimus. Taikomojoje lingvistinėje literatūroje nurodyti skyrimo principai yra orientuoti į dvi pagrindines kalbos funkcijas – reprezentacinę ir komunikacinę. Komunikacinė funkcija, kaip vyraujanti, turėtų lemti taikant principus ir formuluojant taisykles. Šiuo metu vienos taisyklės yra orientuotos į sakinio sandarą ir atitinkamai į reprezentacinę kalbos funkciją, kitos – į komunikacinius teksto kūrėjo poreikius. Kai kada remiamasi vien formaliaisiais požymiais. Nepasirinkus vieno principo kaip pagrindinio, taisyklių visuma neatrodo nuosekli. Pertvarkytų taisyklių naujovės palengvina taisyklių taikymą ir labiau jas orientuoja į laisvesnę, komunikacijos tikslų nulemtą skyrybą.The separation of punctuation rules into compulsory and optional rules gives rise to consideration of demarcation problems, as well as general issues concerning the basis of the principles and formulation of punctuation rules. In applied linguistics literature, the principles of punctuation specified are oriented into two basic language functions: representational and communicative. The communicative function, as the main one, should be dominant in applying principles and formulating rules. At the moment some rules are oriented toward sentence structure and therefore to the representational function of language, while others are oriented to the communication needs of the author of the text. Occasionally the rules are formulated on formal criteria alone. Since no one principle has been chosen as fundamental, over all the rules appear to be lacking coherence. The new reforms of the rules make them easier to apply and more oriented toward a freer style of punctuation, dictated by communication needs