Literatūrinio modernizmo preliudai XIX-XX amžių sandūros Vilniuje : interjero kultūra ir privačiojo estetizmo tekstai

Prieštaringa miesto patirtis, miestiškosios gyvensenos modernizacija Vakarų Europos literatūros tyrimuose laikoma vienu svarbiausių sociokultūrinių veiksnių, paskatinusių intensyvią ankstyvojo literatūrinio modernizmo raidą tarp 1890–1914 m. Amžių sandūros miesto kultūros ir literatūros diskursuose telkėsi pamatinė ankstyvojo modernizmo įtampa – tikėjimo darnia, racionalistine ir liberalia XIX a. modernizacija krizė. Šią krizę skatino kaip tik Europos metropoliuose atsivėrusi prieštara tarp sparčios civilizacinės pažangos ir jos „tamsiųjų pusių“: individų anonimiškumo ir susvetimėjimo, represyvios techninės tvarkos, „masių sukilimo“, gyvenimo kaip chaoso pojūčio. Lietuvių literatūrologijoje kolei kas trūksta darbų, analizuojančių amžių sandūros Vilnių kaip modernėjančios daugiatautės miesto visuomenės bei kultūros visetą ir jo reikšmę literatūrinės sąmonės kaitai. Tačiau naujose Vilniaus dailės ir architektūros istorijos studijose jau intensyviai plėtojama kultūrologinė miesto modernizacijos ir meninio modernizmo sąveikų analizė. Šis straipsnis – bandymas atpažinti pačių pirmųjų, dar sporadiškų, Vilniaus literatūrinio modernizmo apraiškų sąsajas su prasidėjusia intensyvia miesto sociokultūrine modernizacija ir urbanistiniu augimu XIX a. pabaigoje. Kyla klausimas, kokių būta pirmųjų literatūrinių atsakų į šiuos procesus, nuo kokių patirčių, sąmonės ir kalbos judesių iš tiesų prasidėjo modernėjančio miesto ir literatūros sąveikos Lietuvoje. Siekiant į tai atsakyti, reikia pasitelkti tarpdalykinio kultūrologinio pobūdžio XX a. pradžios miesto diskursų analizęContradictory experience of a city, modernization of urban lifestyles – in the literary research of the Western Europe these are considered to be the most important socio-cultural factors that encouraged intensive evolution of early modernism between 1890 and 1914. At the turn of the century, urban culture and literature discourses harboured the fundamental tension of early modernism: the crisis of a belief in harmonious, rationalistic, and liberal 19th century modernization. This crisis was propelled by the contradiction emerging in European metropolises of a rapid civilizational progress and its “dark sides”: anonymity and alienation of individuals, repressive technical order, “revolt of the masses”, experience of life as chaos. So far, there is a lack of works in Lithuanian literary research field that would analyze Vilnius as a locus of modernizing, multicultural, urban society and culture and its impact on evolution of literary consciousness. However, new studies on Vilnius art and architecture already actively embrace cultural analysis of interaction between city modernization and artistic modernization. This article is an attempt to recognize the links between very first, sporadic manifestations of Vilnius’ literary modernization and active socio-cultural modernization and urban growth of the city that began at the end of the 19th century. One is confronted with a question: what were the first literary responses to these processes, from what experiences, movements of consciousness and language the interaction of modernizing city and literature began in Lithuania. To answer these questions, one has to utilize inter-disciplinary, cultural discourse analysis