Curriculum analysis as the means of social-cultural reproduction: aspect of disability interpretations

Šiame straipsnyje analizuojama, koks negalės diskursas pateikiamas formaliojo ugdymo turinyje ir kokioms vertybinėms nuostatoms ugdyti juo sukuriamos palankios sąlygos. Ugdymo turinį suprantant kaip socialinės kultūrinės reprodukcijos priemonę, kaip kultūrinių vertybių ir visuomenės santykių perteikimo ir įsisavinimo priemonę, ypač išryškinamas šiandieniniame ugdymo procese labai svarbus mokytojo kaip edukacinio tarpininko tarp semantikos (reikšmės) ir mokinio (reikšmių gavėjo) vaidmuo. Taip pat siekiama pagrįsti pedagoginės mokymo turinio analizės kompetencijos svarbą šiuolaikiniam mokytojui.The paper analyses what discourse on disability is provided by formal education curriculum and for the formation of what value attitudes favourable conditions are created by it. Curriculum is understood as the means of social-cultural reproduction, conveyance and assimilation of cultural values and relations in society focusing on the role of an educator as an education mediator between semantics (meanings) and the learner (receiver of meanings) in the process of contemporary education. It has been also aimed to substantiate the significance of a contemporary teacher's competence in curriculum analysis