External factors of organic farming

Pripažįstant, kad ekologinis ūkininkavimas žemės ūkį veda darnumo link ir kad tik pats ūkininkas, siekdamas užsibrėžtu tikslu bei vedinas tam tikru motyvu, priima sprendimą dėl gamybos budo (ekologinio ar tradicinio), svarbu nustatyti esmingiausius veiksnius, skatinančius ūkininką apsispręsti. Tai padėtų visuomenei, siekiančiai darnaus vystymosi, ieškoti efektyvesniu nei šiuo metu būdų, kaip paskatinti žemes ūkio gamintojus ekologiškai ūkininkauti, kurti darnaus žemes ūkio vystymosi strategijas. Vakaru mokslininku tyrimu rezultatai rodo, kad veiksniai, skatinantys ekologini ūkininkavimą, kinta. Straipsnyje, remiantis subjektyvaus vertinimo - ekologiškai ūkininkaujančiu Lietuvos ūkininkų anketines apklausos, vykdytos 2007 12-2008 02 duomenims, nagrinėjamas trijų išoriniu veiksnių (tiesiogines paramos, rinkos ir sertifikavimo sistemos) reikšmingumas ūkininkų apsisprendimui dėl žemes ūkio gamybos būdo.The investigation of farmers' attitudes towards organic farming allows us to conclude that those who have been in organic farming for a relatively short period of time (3 to 4 years) have not yet developed strong attitudes towards the practice of organic farming. Their decision whether or not to continue with the principles of organic farming depends largely on changing external factors, especially direct support. If direct support to organic farmers was abrogated, less than one-fifth of the respondents would stay in the business. If the extent of direct support remained the same and changes were only made to the direct payment scheme, almost two-fifths of the respondents would continue. Meanwhile, the situation in the market, when compared to direct support, is a driver of a lesser importance. The current system of organic certification in Lithuania is not a major factor to most farmers when making decisions whether to practice organic farming