Literatūros vertimai anglo-amerikietiškame ir lietuviškame kontekstuose (1990-2008)

Lietuvos politinė, kultūrinė, ekonominė įtaka kitoms šalims, lyginant su tokiomis anglakalbėmis milžinėmis kaip Jungtinės Amerikos valstijos ar Didžioji Britanija, yra maža. Lietuviškos kultūros sklaida svarbi šalies įvaizdžio formavimui. Vienas iš kultūros perteikimo būdų svečioms šalims yra vertimas, dažnai įvardijamas kaip tiltas, jungiantis skirtingus pasaulius ir mąstymus. Vertimas supažindina skaitytoją su jam svetimos šalies kultūra, gyvenimu, papročiais, formuoja tam tikrus stereotipus. Grožinės lietuvių autorių literatūros vertimą į anglų kalbą galima įvardinti kaip kultūrinį eksportą, pristatantį Lietuvą anglakalbiams skaitytojams. Nors kultūrinio vertimo tema yra įdomi ir populiari užsienio tyrinėtojų darbuose, lietuviškame kontekste jai kol kas dar nėra skirta pakankamai dėmesio. Taigi, straipsnyje bandoma (1) apžvelgti meninio vertimo situaciją JAV ir Didžiojoje Britanijoje – dviejose dominuojančiose valstybėse; (2) ištirti meninio vertimo raidą (iš ir į anglų kalbą) Lietuvoje nuo 1990 metų. Teorinis darbo pagrindas remiasi Lawrence Venuti (1995) kultūrinio vertimo teorija, kuri kritikuoja egocentrinį dominuojančių valstybių požiūrį į verstinę, ypač mažųjų šalių, literatūrą. Duomenys apie grožinės literatūros vertimų statistiką JAV ir Didžiojoje Britanijoje gauti iš UNESCO tarptautinės vertimų bibliografijos (UNESCO's Index Translationum) tinklalapio. Informacija apie literatūrinį vertimą Lietuvoje gauta iš Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ir nepelno siekiančios organizacijos „Lietuviška knyga“ internetinių tinklalapių. Paaiškėjo, kad Amerikos ir Anglijos leidėjai nesidomi mažųjų šalių literatūra. Verstos knygos sudaro nežymią leidybos dalį (3 %), tuo tarpu Lietuvoje vertimai viršija lietuvių autorių kūrybą ne tik skaičiumi, bet ir tiražais. Daugiausiai verčiama iš ir į anglų kalbą. Vis tik, vertimai į anglų daugiau skirti ne JAV ar Anglijos, bet Europos rinkai ar Lietuvos išeivijai: knygos leidžiamos daugiausiai lietuviškų arba nepelno siekiančių užsienio leidyklų. Nepaisant to, kad nesame tokie patrauklūs JAV ar Didžiosios Britanijos komercinėms leidykloms kaip norėtųsi, lietuviškos literatūros vertimų skaičius į anglų kalbą nuo nepriklausomybės atgavimo kyla aukštyn.Translation of any country's literature can be compared to a cultural export whose aim is to introduce a particular culture to foreign readers. With this idea in mind, the present paper discusses several related issues. First, it evaluates the current situation of literary translation in US and UK, the two dominant cultures and countries. Second, it surveys the development of literary translation in Lithuania with special reference to translations from and into English. Literary translation, as viewed in the paper, covers both prose and poetry translated from Lithuanian into English and published in anthologies or books. The theoretical background of the paper is largely based on the ideas of Lawrence Venuti (1995), who claims that in literary translation dominant cultures tend to shade minor ones. Among other things, this dominance can be manifested in the selection of books for translation and the visibility of a translator in the final product. The analysis of the data has revealed that Venuti's (1995) claims to the effect that English and American publishers seem not to invest much into translating literature of other, especially minor, cultures were corroborated. Contrary to the situation regarding the dominant cultures, Lithuania as a small country is open for translations of literature coming from both dominant and minor cultures. However, the statistics show that the majority of translated books come from publishers in the US and UK. As for Lithuanian literary translations into other languages, translations of Lithuanian literature into English dominate although they are more oriented towards European rather than Anglo-American audiences. Books translated into English are often published by Lithuanian or foreign non-profit publisher