The Role of emotions in developing human behavior of primary school children (Years 2 to 4)

Tyrimu buvo siekiama nustatyti, ar empatiškumas gali žadinti gilesnius humaniškus išgyvenimus. Paaiškėjo, kad egzistuoja gana glaudi humaniškų išgyvenimų ir emocijų atpažinimo bei jų stiprumo teisingo nustatymo sąsaja. Pastebėta, kad absoliuti dauguma tiriamųjų, kurie sakė išgyveną dėl blogo ar, atvirkščiai, gero elgesio su artimaisiais, net nepažįstamais žmonėmis, dažniausiai neklydo atpažindami pačias svarbiausias emocijas – pyktį, džiaugsmą ir liūdesį. Be to, tokie vaikai kiek tiksliau nustatė ir emocijų stiprumą. Vadinasi, galima manyti, kad humaniškų išgyvenimų pamatas – vaiko empatija. Bandyta išsiaiškinti, ar II–IV klasių mokinių išgyvenimai tampa jų elgesio motyvais. Tačiau gauti duomenys parodė, kad tarp šio amžiaus vaikų humaniškų išgyvenimų ir jo elgesio su artimais žmonėmis glaudesnio ryšio nėra. Todėl galima manyti, kad pradinio mokyklinio amžiaus vaikų išgyvenimai dar visiškai netampa jų elgesio motyvais. Ryšio tarp tiriamųjų humaniško elgesio ir jų išgyvenimų nebuvimą galima vertinti kaip amžiaus ypatumą. Kita vertus, šis atotrūkis galia būti sumažintas kryptingu ugdytojų poveikiu. Galima manyti, kad šiame tyrime atsiskleidęs išgyvenimų ir elgesio ryšio nebuvimas gali reikšti ir tokio pobūdžio poveikio stoką.The research aimed finding out whether empathy could evoke deeper humane experiences. It became clear that there is a rather close interrelation between humane experiences and emotional recognition as well as identification of their intensity. It was noticed that the absolute majority of respondents—who said that they have strong feelings regarding bad or good behaviour with their close relations and even strangers—most frequently were correct in identifying the most important emotions, i.e. anger, joy, and sadness. Besides, these children were more precise in recognizing the intensity of their emotions. It provides that the basis for humane experiences is empathy of a child. It aimed finding out whether experiences of the 2nd-4th form pupils became their behavioural motives. Although the received data provided that within this age-group of children there is no closer interrelation between humane experiences and behaviour with loved ones. Therefore it allows thinking that experiences of primary school children do not become motives for their behaviour. The lack of this relationship between humane behaviour and experiences could be attributed to age. On the other hand, this gap could be reduced with a targeted influence of educators. It could be regarded that the lack of relationship between experiences and behaviour, which was revealed by this study, might mean the lack of such kind of influence