Model of civil service in Lithuania's public policy

Straipsnyje nagrinėjamas valstybės tarnybos modelis, grindžiantis Lietuvos valstybės tarnybos politiką po 2004 m., šaliai tapus Europos Sąjungos (ES) nare. Valstybės tarnybos modeliu laikomas tam tikras valstybės tarnybos apibūdinimas ar samprata, kitaip tariant, konkreti sisteminė valstybės tarnybos vizija arba reprezentacija. Straipsnyje aptariamos teorinės valstybės tarnybos sistemų klasifikavimo prieigos bei atskleidžiamas dichotominio šių sistemų skirstymo nepagrįstumas. Taip pat pristatomos valstybės tarnybos Lietuvoje prielaidos bei karjeros galimybės,teigiama, kad valstybės tarnyboje karjeros galimybės nėra pakankamai užtikrinamos, oficialus „karjeros valstybės tarnautojo“ vardas nėra tikslus ir tikrovėje neįkūnija esminių tarnybos visuomenei ir valstybei funkcijų. Toliau straipsnyje nuosekliai pagrindžiamas kelio priklausomybės teorijos tinkamumas aiškinant valstybės tarnybos reformos raidą Lietuvoje, aptariama ES įtaka šioje viešosios politikos srityje. Pastarojo laikotarpio viešosios diskusijos dėl tolimesnio valstybės tarnybos Lietuvoje tobulinimo liudija, kad reformos planuose dominuoja vadybiniai prioritetai. Tokio pobūdžio valstybės tarnybos reformos planuose ignoruojamas pastaruoju metu stebimas vis labiau ryškėjantis atotrūkis tarp valstybės tarnybos bei plačiųjų šalies visuomenės sluoksnių. Taip pat nepaisoma poreikio greta vadybinių interesų taip pat atsižvelgti į dalyvaujamojo valdymo principus ir prioritetus.This article examines the model (models) of civil service fundamental to Lithuania‘s public policy on civil service after 2004, i.e., after joining the EU. Here the model is considered as a certain description or concept of state civil service or, more accurately, a certain systematic vision or representation of civil service. The article discusses the approaches used for classifying civil service systems and shows the dichotomous understanding of position or career-based civil service systems as groundless. It goes on to describe the premises and opportunities for "career civil service" in Lithuania. Path dependence in the process of civil service reforms in Lithuania and the not entirely unambiguous influence of the EU are described concisely. The discussion on the latest plans for civil service reforms ascertains that managerial priorities predominate therein. Meanwhile these plans ignore the increasingly obvious alienation between civil service and the public-at-large in Lithuania and the necessity for an orientation towards the principles and priorities of participatory governance alongside the managerial priorities