Influence of context and semantic factors on the frequency of case forms in spoken Lithuanian

Šiame straipsnyje, remiantis Jerzy Kuryłowicziaus gramatinių ir konkrečiųjų linksnių teorija, analizuojami lietuvių kalbos linksniai: gramatiniai linksniai nagrinėjami atsižvelgiant į jų sintaksinę funkciją, o konkretieji – į jų semantinę funkciją. Keliama hipotezė, kad linksnio dažnumas atvirkščiai proporcingas jo funkcinio žymėtumo laipsniui. Straipsnis parengtas naudojantis pokalbių medžiaga. Linksnių sistemoje ryškūs jų dažnumo skirtumai, susiję su sakytinės kalbos specifika. Aptarus gyvas/negyvas reiškiančių daiktavardžių grupes, matyti, kad linksnių vartojimo dažnumas akivaizdžiai skiriasi. Daiktavardžio semantika lemia linksnių vartojimo dažnumą. Nustatyta, kad gramatiniai linksniai (vardininkas, galininkas ir kilmininkas) dažnesni už konkrečiuosius linksnius (naudininką, įnagininką, vietininką).Using Kuryłowicz’s notions of grammatical and concrete cases, grammatical cases are examined with respect to their syntactic functions and concrete ones with respect to their semantic functions. Our hypothesis is that statistically the frequency of a case is inversely proportional to its degree of functional markedness. Grammatical cases (nominative, accusative and genitive) are shown to be more frequent than concrete ones (dative, instrumental and locative). Differences in frequency of case forms for specific words reflects the markedness of the case and noun semantics. The study is based on an analysis of spoken Lithuanian using the CHILDES programme. The frequency of case forms and their meanings were investigated for adult-directed speech (ADS), child-directed speech (CDS) and child speech (CS). Similar tendencies were shown to hold in CDS and CS, but different ones in ADS. Significant differences connected with animacy were observed. Our results confirm the assumption that the meaning of a noun influences the semantics of individual cases and their potential of occurrence