Strategic management in the private and public sector organizations

Spartėjanti globalizacija, stiprėjanti konkurencija, informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimasis, technologijų tobulėjimas sąlygoja naujus reikalavimus organizacijų valdymui. Esminis organizacijų konkurencingumo ir išlikimo veiksnys tampa gebėjimas prisitaikyti ir tinkamai veikti sparčiai kintančioje aplinkoje. Integracijos į tarptautines erdves ir prisitaikymo prie globalizacijos ir informacinės visuomenės normų procesai negali apsieiti be strateginių veiksmų. Tai kelia naujų reikalavimų tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus organizacijų valdymui. Strateginis valdymas per pastaruosius dešimtmečius tapo reikšmingiausia valdymo naujove ir privataus, ir viešojo sektoriaus organizacijose. Tiek užsienio, tiek Lietuvos moksliniuose leidiniuose paskelbta daug darbų, nagrinėjančių privataus sektoriaus organizacijų strateginio valdymo metodologiją, metodus ir technikas. Viešojo sektoriaus organizacijų strateginiam valdymui dėmesio skiriama kur kas mažiau, ypač Lietuvos moksliniuose leidiniuose, todėl šiame straipsnyje, nagrinėjant bendrą strateginio valdymo kontekstą, akcentuojami strateginio valdymo ypatumai viešojo sektoriaus organizacijose. Straipsnyje remiamasi autorių, kurie analizuoja bendruosius strateginio valdymo aspektus ir paskutinių dviejų dešimtmečių pokyčius viešojo sektoriaus organizacijų valdymo srityse, darbais. Daugiausia dėmesio skiriama viešojo ir privataus sektorių skirtumams apibrėžti bei viešojo sektoriaus organizacijų ir privačiame sektoriuje dirbančių įmonių strateginio valdymo skirtumams atskleisti.Ongoing globalisation, intensifying rivalry, emerging information society and knowledge economics, advancing technologies provoke new demands on organization management. Ability to adapt to and to act in rapidly changing settings becomes virtually the core factor of survival and rivalry for organizations. The processes of integration into the international space and adaptation to globalisation and information society can't do without strategic actions. Thus, strategic management in the last decades has become the most significant organizational management innovation both in the private and public sectors. Lithuanian as well as foreign scientific sources offer a number of publications, analysing methodology, methods and techniques of strategic management for the private sector organizations. To strategic management of the public sector attention Less is paid, especially in the Lithuanian scientific publications. Thus, in this article, while analysing the general context of strategic management, its peculiarities in the public sector organizations are stressed. The article is based upon the works of the authors, who analyse general aspects of strategic management and changes of the last two decades in the public sector management. Largest attention in the article is paid to the definition of the differences between the public and private sectors as well to their strategic management. Under the conditions of liberal democracy or the so-called capitalist democratic society, economies and society feature two sectors: private and public. Such dichotomy is used to establish management patterns and to define interests or individual preferences. The private sector consists of different market organizations with prevailing exclusively private interests. These organizations make kernel of the economic system of any state. According to a traditional model the public sector takes care of society, basing upon the system of hierarchy structures corresponding to the political attitudes. In the public sector institutions define, implement and administer policy in the relevant field. In order the activities of the public sector organizations were efficient and effective they must be managed with a clear purpose. The system and the structure of the public sector organizations directly determine efficiency and efficacy of the social economic solution implementation. Thus, strategic management of public organizations is a perspective object of scientific research at the same time being an urgent practical target because the public management style is more and more supplemented by "soft" instruments, based upon managerial relations and concepts; public management itself becomes a part of service market starting to compete with and to integrate into the private sector