Political advertising style

Straipsnio tikslas – apžvelgti politinės reklamos tekstus, platintus paštu ar skelbtus Kauno periodiniuose leidiniuose, jų žanrų ir stilių įvairovę bei stilistiką. Straipsnyje visas dėmesys kreipiamas į agitacinius partijų lapelius, skrajutes, nes jas, tikėtina, perskaito daugiausia žmonių. Politinę reklamą skelbti spaudoje glaustai, bet vaizdžiai partijoms gana sunkiai sekėsi. Lakoniškumo ir aiškumo partijos nelaiko reklamos privalumu. Tik vienas kitas kandidatas gali išsiversti su 5–6 sakiniais, kurie taikliai charakterizuoja jį patį arba nusako svarbiausius jo atstovaujamos partijos uždavinius per ketverius metus. Nors rinkėjai yra pasyvūs, domėjimasis rinkimais, partijomis ir jų kandidatais menkas, skelbiami politinės reklamos tekstai nėra taip parengti, kad galėtų žadinti smalsumą, skatintų patikėti politikų atsidavimu tautos, valstybės, piliečių gerovei ar jų noru nuoširdžiai tarnauti visiems Lietuvos žmonėms. Mūsų politinei reklamai, skirtai rinkėjams pritraukti, trūksta savitos raiškos: sunku išskirti kurios nors partijos simbolį ar ženklą. Nei šūkiais, nei vaizdiniais ar verbaliniais bruožais politinė šių rinkimų agitacija nepasižymėjo (išskirti galima tik vieną iš 16 rinkimuose į Seimą dalyvavusių partijų, kuri pademonstravo savitą ir stilingą politinę reklamą). 2008 metų rudenį įvykusių Seimo rinkimų kampanijos stilius atspindi išsikvėpusią (tiksliau, vis dar nesusiformavusią) politinę kultūrą, kurią bandoma pridengti nuobodžiais straipsniais, absurdiškais lozungais ar nerealiais pažadais.Until quite recently, as little as almost two decades ago, there was no political advertising at all, either in Lithuania or in the Soviet Union. Now we live in altogether different times - there is a market with its supply and demand, so there needs to be advertising as well. In advance of par­liamentary elections all parties carry on political campaigns during which each tries to stand out clearly from the others as it woos voters. How this is done and what stylistic means are used can be seen both from the Kaunas press which is literally flooded by political ads and from the leaflets distributed separately. All this reveals our general political culture. The election advertisements seen in Kaunas show that our politicians do not especially value brevity and clarity. Only one or two candidates are satisfied with five or six sentences describing themselves and/or indicating their party's goals for the next four years. Since the voters are gener­ally passive and interest in the elections, the parties, and their candidates is slight, the political agitation comes across as too highfalutin, with specificity, clarity, effectiveness sacrificed in favor of empty rhetorical pomposity. The style of this parliamentary election reflects a tired (or, more accurately, an as-yet-unformed) political culture whose deficiencies are masked by boring articles, absurd slogans, and unrealistic promises. For the time being we are a weak, or as is often put, an immature society that responds only to strong stimuli with the result that the winners are those who scream loud and/or shine garishly