Jono Pipiro sudaryti giesmių rinkinėliai vokiškame kontekste

Liuteronų kunigas Jonas Pipiras (1833 - 1912) , klebonavęs Klaipėdoje nuo 1882 m. iki gyvenimo pabaigos, buvo svarbi Mažosios Lietuvos kultūrinio gyvenimo figūra X I X a. antrojoje pusėje. Jis parašė lietuvių kalbos gramatiką vokiečiams (Lithauische Sprachlehre), parengė keturis bažnytinių giesmių rinkinėlius ir pamokslų rinkinį Miflios, redagavo įvairius periodinius leidinius, tarp kurių - Nusidavimai apie Evangelijos Praplatinimą tarp Žydu ir Pagonū (iki 1889 m.). Šiame straipsnyje nagrinėjami trys iki šių dienų išlikę J. Pipiro giesmynėliai, apie kuriuos probėgšmais prasitariama svarbiose D. Kauno ir D. Kšanienės monografijose1 . Straipsnio tikslas - nustatyti giesmynėlių ryšius su vokišku kontekstu.The lutheran priest Jonas Pipiras (1833 - 1912) , church rector in Klaipėda from 1882 till the end of his life, played an important role in the cultural life of Small Lithuania in the second half of XIX century. He wrote a Lithuanian grammar for German people (Lithauische Sprachlehre), prepared four small hymnaries and the sermon collection "Miβios", was the editor of "Nusidawimai apie Ewangelijos Praplatinimų tarp Žydū ir Pagonū" and other reviews. This paper proposes a first detailed analysis of the three hymnaries of J. Pipiras available today, only mentioned in the important books of D. Kaunas and D. Kšanienė. Particular attention is payed to the search of the ties with the German context