The Origin of Lithuanian -a- root infix verbs

Straipsnyje tiriamos lietuvių kalbos intarpinių veiksmažodžių su pagrindinio laipsnio šaknimis etimologijos (tipas ràsti, rañda, rãdo), siekiant atskleisti šių veiksmažodžių kilmę, nustatyti jų chronologiją ir atsiradimo priežastis. Dauguma lietuvių kalbos intarpinių veiksmažodžių turi nykstamojo laipsnio vokalizmą – i, u, tačiau nemaža ir veiksmažodžių su e, a šaknyje. Etimologiniai sugretinimai rodo, jog indoeuropiečių kalbose intarpinių veiksmažodžių šaknys esti tik nykstamojo laipsnio, redukuotos. Analizė parodė, jog intarpiniai veiksmažodžiai su pagrindinio laipsnio šaknimis atsiranda tik rytų baltų epochoje, ypač lietuvių kalboje.This article analyses the etymology of Lithuanian infixed verbs with primary-grade roots (of the type ràsti, rañda, rãdo) with the aim of disclosing the origin of these verbs, establishing their chronology and how they came about. The majority of Lithuanian infix-verbs have weak-grade vocalism: i and u, although there are numerous verbs with e and a in the root as well. Etymological comparisons demonstrate that in the Indo-European languages the roots of infix verbs are exclusively weak-grade, reduced. Analysis has shown that infix-verbs with normal-grade roots only appear in the East Baltic epoch, and especially in the Lithuanian language