The Relevance of Immanuel Kant‘s Ethics. A Review

Straipsnyje pristatoma filosofijos profesorės Jūratės Baranovos monografija XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu (VPU leidykla, 2004). Tai išsami šiuolaikinės etikos teorijų studija, kuri įtikinamai parodo Immanuelio Kanto dorovės filosofijos įtaką ir jos aktualumą XX a. moralės filosofijos diskursui. Monografijoje pristatomos pagrindinės XX amžiaus etikos kryptys – metaetika, deskriptyvizmas, neokantizmas, fenomenologinė ir postmodernioji etika, analizuojamas jų santykis su reikšmingiausia naujųjų laikų – I. Kanto deontologinės etikos pozicija. XX a. etikos teorijų įvairovė aiškinama kaip kylanti iš polemikos su I. Kantu: šiuolaikinių mąstytojų etikos koncepcijos išsiskiria aktualizuojant Hume‘o, Aristotelio, Husserlio, Nietzsche‘s , pagaliau, paties I. Kanto teorijas. Sekdama R. Rorty ir kitais filosofais (pradedant Platonu ir baigiant H. G. Gadameriu), knygos autorė interpretuoja moralės filosofijos raidą kaip didžiųjų mąstytojų dialogą, o ne kaip progresyvią ir „galutines tiesas“ įrodančią mokslinių tyrimų istoriją. Knyga turi praktinę reikšmę edukologams, sprendžiantiems dorinio ugdymo klausimus ir yra paranki aukštųjų mokyklų studentams, kurie studijuoja etikos ir filosofijos istoriją.The article presents a monograph by professor Jūratė Baranova - XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu (VPU leidykla, 2004). This work is a comprehensive study of contemporary theories of ethics that shows convincingly the influence and the relevance of Immanuel Kant’s moral philosophy to the twentieth-century moral philosophy discourse. The monograph presents the main twentieth-century schools of ethics – meta-ethics, descriptivism, neo-Kantism, and phenomenological and postmodern ethics, as well as analyses their relation to the most significant approach of the contemporary times – Kant’s deontological ethics. The origin of the diversity of the twentieth-century theories of ethics is explained by the polemic with Kant: the conceptions of ethics of contemporary thinkers differ in their actualisation of Hume’s, Aristotle’s, Husserl’s, Nietzsche‘s, and finally, Kant’s theories. Following R. Rorty and other philosophers (from Plato to Gadamer), the author of the book interprets the development of moral philosophy as a dialogue between the great thinkers, rather than a progressive history of scientific study that establishes the “final the truth”. The book may be useful for educologists dealing with moral education issues, as well as university students studying the history of ethics and philosophy