Concerning the forms of possessive pronouns in Mikalojus Daukša's Katekizmas (1595)

Straipsnyje analizuojama savybinių įvardžių vartosena 1595 m. Daukšos katekizme. Aptariamos lietuvių senuosiuose raštuose vartojamos dvi kalbamųjų įvardžių formos − derinamosios ir nederinamosios. Nagrinėjamas šių formų vartojimo dažnumas, jų tarpusavio santykis, lietuviškų įvardžių formų santykis su jų lenkiškais atitikmenimis, įvardžių formų rašybos ypatumai ir kiti dalykai. Tiriamoji Daukšos Katekizmo medžiaga ir gauti duomenys dar palyginami su iš to paties lenkiško šaltinio versto 1605 m. anoniminio katekizmo atitinkamais duomenimis. Reziumuojant teigiama, kad Daukšos raštai savybinių įvardžių vartojimu išsiskiria iš bendro XVIXVII a. lietuviškos raštijos konteksto. Daugelyje kitų raštų dažniau vartojami nekaitomi savybiniai kilmininkai, o Daukša dažniau renkasi savybinių įvardžių derinamąsias formas. Išimtį sudaro tik šaknies tav- formų, kurių DK užfiksuota daugiausiai, santykis. Šiuo atveju derinamosios ir nederinamosios formos pasiskirsto maždaug po lygiai, netgi su nedidele nederinamųjų formų persvara. Mažas sangrąžinio įvardžio formų skaičius sietinas su ta lietuvių seniesiems raštams būdinga ypatybe, kad pirmojo ir antrojo asmens sferoje vietoj sangrąžinio dažnai vartojami nesangrąžiniai įvardžiai. Savybinių įvardžių formų vartojimas nuo lenkiško teksto iš esmės nepriklauso, − tiek derinamųjų, tiek nederinamųjų formų lenkiški atitikmenys yra tokie patys. Tiek derinamųjų, tiek ir nederinamųjų įvardžių formų vieta pažymimojo žodžio atžvilgiu DK, kaip ir daugelyje kitų to laikotarpio raštų, dažniausiai yra postpozicinė.The article analyses the use of possessive pronouns in Daukša’s Katekizmas (1595). Two forms of these pronouns used in old Lithuanian writings are discussed: those based on agreement and those lacking agreement. The frequency of the use of these forms, their interrelation, the relation of the forms of Lithuanian pronouns and their Polish equivalents, peculiarities of spelling and other issues are investigated. Material in Daukša’s Katekizmas is also compared to the analogous data obtained from the anonymously prepared Katekizmas (1605), which was translated from the same Polish source. It is argued that the works by Daukša are special in terms of possessive pronoun usage. In contrast to the majority of other Lithuanian writings of the 16-17th century, forms of possessive pronouns based on the agreement predominate here. The exception is the ratio of the forms of pronouns with the root tav- , which account for the great majority of possessive pronouns found in Daukša’s Katekizmas. In this case the number of forms based on agreement and on non-agreement is roughly the same, with a slightly higher number of the latter. The prevalence of the second person forms, especially in the singular, can be explained by the genre of the text. On the other hand, the small number of forms of reflexive pronouns can be associated with the style of old Lithuanian writings, in which the first and second person reflexive pronouns are often replaced by non-reflexive pronouns