Decisions of the assessors' court concerning ecclesiastical real estate and tithe in seventeenth-century Lithuania

XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje katalikų Bažnyčia pradėjo atgauti ankstesnes pozicijas. Kai kuriuose vietovėse ankščiau uždarytos bažnyčios vėl sugrįžo katalikų dispozicijon, o kai kurios, nuslūgus protestantizmo bangai, pradėjo siekti atgauti nusavintą žemėvaldą ir nesurenkamas natūrines (dešimtinės) ar pinigines prievoles. Tai sąlygojo išaugusį bylų su didžiojo kunigaikščio bei privačiais dvarais skaičių. Didžiąją dalį tokių bylų nagrinėjo valdovo paskirtas asesorių teismas. Straipsnyje nagrinėjamos bylos susijusios su Pabaisko, Punios, Baisiogalos, Vilkmergės (dabar Ukmergė), Nemenčinės, Stakliškės, Merkinės, Šėtos, Gražiškių ir Vižainių bažnyčiomis. Bylų analizė suteiks daug informacijos apie minėtų bažnyčių kai kuriuos istorinius faktus bei besibylinėjančius asmenis, dvarų valdytojus, apie to laikotarpio teismines procedūras ir asesorių teismo vaidmenį.At the end of the 15th – the beginning of the 17th century the Catholic Church began to regain its former positions. The earlier closed down churches in some localities were returned to the disposition of the Catholics and some churches, after the wave of Protestantism fell started to try to regain appropriated land ownership and uncollected monetary duties or those in kind (tithes). This determined the increased number of cases with the courtyard of the Grand Duke or private estates. The assessors’ court appointed by the ruler investigated the largest part of such cases. The article investigates cases related to the Churches of Pabaisk, Punia, Baisiogala, Vilkmergė (currently Ukmergė), Nemenčinė, Stakliškės, Merkinė, Šėta, Gražiškiai and Vižainiai. The analysis of the cases will provide information about some historical facts of the above-mentioned churches and the litigating persons, managers of estates, about court proceedings of that period and the role of the assessors’ court