The Essence of patient autonomy: and its implementation in Lithuanian law

Straipsnyje analizuojama paciento autonomijos doktrinos esmė, jos įtvirtinimas Lietuvos teisėje. Pasikeitęs gydytojų ir pacientų teisinis santykis, visų pirma įtvirtinant paciento autonomijos doktriną vietoje plačiai įsigalėjusio paternalizmo, visuomenėje sukėlė daug diskusijų dėl tam tikrų paciento teisių turinio ir ribų. Pavyzdžiui, dienraštyje „Kauno diena“ pasirodęs vienas iš straipsnių „Ligoninės slepia pacientus“ [14] atspindi poreikį analizuoti paciento autonomijos doktriną konfidencialumo teisės aspektu, kad jos taikymas neprieštarautų pačios šios doktrinos siekiamiems tikslams. Kadangi paciento autonomijos doktriną reikia taikyti lanksčiai, o tai pliuralistinėje visuomenėje galima tik ieškant sutarimo laisvose diskusijose, straipsnyje ne tik bandoma analizuoti paciento autonomiją teoriniu lygmeniu, bet ir perkelti diskusijas į teisininkų tarpą.This article analyses the essence of the doctrine of patient autonomy and its implementation in Lithuanian law. Changes in the legal relations between doctors and patients primarily strengthen the doctrine of patient autonomy, which replaces the broader paternalism that previously dominated in society, and has given rise to much discussion concerning the specific content and limits of a patient’s rights. For example, the article ‘Hospitals hide patients’ [14] which appeared in the daily newspaper ‘Kauno diena (‘Kaunas Daily)’ reflects the need to analyse the aspects of legal confidentiality concerning the doctrine of patient autonomy so that its application does not conflict with achieving its aims. While the doctrine of patient autonomy needs to be applied flexibly, and this can only be possible in a pluralistic society through open discussion, this article attempts to analyse comparative theories of patient autonomy and in addition, to transfer the discussion to the legal sphere