Literatur und Theologie: Möglichkeiten des Dialoges

Šiame straipsnyje pristatomos ir analizuojamos literatūros ir teologijos santykio galimybes aktualizuojančios koncepcijos. Didžiausias dėmesys čia skiriamas moderniajai epochai, kurioje išryškėjo sąmoninga (jei ir tiesiogiai neįvardyta) literatūros ir teologijos santykio refleksija, itin intensyvus ir konceptualus atvirumas šiam dialogui. Straipsnyje aptariami filosofijos ir teologijos, filosofinės teologijos ir religinės filosofijos santykio aspektai išplečia literatūros ir teologijos santykio svarstymų lauką, padeda geriau suvokti paties santykio prigimtį, atsakyti į klausimus, kodėl aptarimui pasirenkami tie, o ne kiti konceptai, leidžia suprasti, kodėl šiam svarstymui tokia aktuali ir svarbi hermeneutinė žiūra. Bendroji literatūros ir teologijos santykio perspektyva – dialogo filosofija – straipsnyje konkretizuojama, iškeliant tokias sąvokas kaip įdabartinimas, demitologizacija, provokacija, etc. Jos visos suvokiamos kaip vienos iš galimų literatūros ir teologijos santykio formų, pasirodančių estetinėje plotmėje. Galimybių sąvoka leidžia šias sąvokas traktuoti ne kaip nekintančias duotybes, bet kaip ryškiausius dėmenis, iškilusius skaitant teorinę literatūrą.The concepts topicalizing the possibilities of a relationship between literature and theology are presented and analyzed in the article. The main focus falls on modern times when conscious (even if directly unnamed) reflection of the relationship between literature and theology as well as particularly intensive and conceptual openness for such dialogue turned up. The aspects of the relationship between philosophy and theology, philosophical theology and religious philosophy discussed in the article expand the field of consideration of the relationship between literature and theology, help to perceive the nature of the relationship itself better, and answer the question why specifically those concepts are chosen for discussion, it allows to understand why hermeneutic viewpoint is so important to this discussion. The general perspective of the relationship between literature and theology – the philosophy of dialogue – is concretized in the article by bringing forward concepts such as presentation, demythologization, provocation etc. All of them are perceived as one of the possible forms of the relationship between literature and theology appearing on the aesthetical layer. The perception of possibilities allows treating the concepts not as unchanging given items but as the most significant elements that have come forward while reading theoretical literature