Intertextuality of Judita Vaičiūnaitė's lyrics

Intertekstualieji Juditos Vaičiūnaitės kūrybos aspektai jau senokai domino jos kūrybos tyrinėtojus. Apie juos yra rašę Antanas Masionis, Gintarė Bernotienė ir kt. Šiame straipsnyje pasirinktas mažai tyrinėtas aspektas – literatūrinis intertekstualumas. Vadovaujamasi Irinos Melnikovos studijoje Intertekstualumas: terija ir praktika pateiktais metodologiniais pasiūlymais. Minėtoje studijoje spalva laikoma viena iš galimybių atidengti intertekstualiuosius kontekstus. Literatūriniam intertekstualumui analizuoti pasirinkta juodos ir raudonos spalvų opozicija ir siekiama atskleisti, kad Vaičiūnaitės kūryboje ji funkcionuoja kaip literatūrinė ar kultūrinė citata, suartėjanti su įvairiais tekstais. Straipsnyje analizuojami du panašios struktūros aštuntajame dešimtmetyje parašyti eilėraščiai „Raudonoji lelija“ (1972) ir „Gladiatorių gėlę...“ (1976), ieškant juose literatūrinių intertekstų. Pirmame eilėraštyje jo prasmę formuoja Stendhalio romanas Raudona ir juoda, antrajame – senovinė legenda apie gladiolės kilmę. Abu tekstus sieja senovinis kultūrinis intertekstas – gėlių kalba, populiari sentimentalizmo ir romantizmo laikais. Analizuojant eilėraščius siekiama atskleisti, kaip juose funkcionuoja juodos-raudonos spalvų opozicija ir kokį prasmių lauką ji sukuria.The researchers of Judita Vaičiūnaitė’s creative works have been interested in the intertextual aspects of her creative works for a long time. (They have been mentioned by Antanas Masionis, Gintarė Bertonienė and others). This article deals with the less analysed aspect – that of literary intertextuality. The author of the article was following the methodical suggestions given in Irina Melnikova’s study Intertextuality: Its Theory and Practice. In the study, mentioned above, colour is considered to be one of the possibilities for showing intertextual context. For the analysis of intertextuality the author has chosen the contrast of black and red colours and is striving to show its functioning in Judita Vaičiūnaitė’s lyrics in the form of literary and cultural quotations allying with different texts. Two poems of a similar structure: “Red Lily” (1972) and “Gladiators’ [13] Flower” (1976), written in the 1970s, are being analysed in this article and are being perused for literary intertexts. The meaning of the first poem has been confirmed by Stendhal’s novel The Red and the Black and the meaning of the second poem – by ancient legend about the origin of gladiators. Both texts are related to the ancient cultural intertext – the language of flowers, which was popular at the time, of sentimentalism and romanticism. Whilst analysing the poems the author of the article is trying to show the functioning of the opposition of the black and red colours and the fields of meanings created by them