Research in Lithuania military history from 1918 to 2008

Straipsnyje aptariama Lietuvos karo istorijos tyrimų raida pradedant jos ištakomis 1918 m. ir baigiant 2008-aisiais. Atskiruose poskyriuose pristatomi trys raidos etapai ir nagrinėjami tik lietuvių kalba ir lietuvių autorių publikuoti tekstai. Pirmasis skirtas I-osios Lietuvos Respublikos laikotarpiui, kuomet buvo padėti pamatai Lietuvos karo istorijos tyrimams. Šiuo laikotarpiu karo istorijos tyrimų pirmuosius žingsnius žengė 1921 m. įkurtas Karo muziejus, o vėliau pagrindinius darbus atliko Krašto apsaugos ministerijos padaliniai ir Karo mokslų draugija, darbą organizavusi per savarankiškas sekcijas. Antrajame poskyryje trumpai apibūdinami pagrindiniai Lietuvos ir išeivijos istorikų darbai sovietinės okupacijos metais, akcentuojant kai kurių karybos temų Lietuvoje nagrinėjimo sudėtingumą ir pažymint emigracijoje atliktų darbų problemiškumą, kurį sąlygojo ribota galimybė dirbti su tiesioginiais šaltiniais. Trečiajame poskyryje pristatomi šiandieninės Lietuvos Respublikos istorikų ir institucijų atlikti darbai, apžvelgiantys esamą valstybės karo istorijos padėtį. Nuo 1990-ųjų per gerokai trumpesnį laiką buvo padaryta kur kas daugiau nei I-osios Lietuvos Respublikos metais. Per keliolika metų ne tik įgyvendinta dalis tarpukariu užgimusių idėjų, užpildyta daugelis Lietuvos karo istorijos baltų dėmių, bet ir susibūrė naujos kartos tyrėjai, siekiantys įgyvendinti naujas Lietuvos karo istorijos užduotis.The article discusses the research on the Lithuanian military history carried out during three different historical periods, i. e. from 1918 to 2008. These three periods are analyzed in different sections on the basis of publications of the Lithuanian authors and published in the Lithuanian language. The first section is dedicated to the period of the First Republic of Lithuania when the foundations for the research of Lithuania's military history were laid. First of all, the Military Museum was founded in 1921; later on much work was carried out by certain subdivisions of the Defence Ministry and the society of military sciences, which disseminated the appropriate ideas through independent divisions. The second section briefly reviews the main works of Lithuanian historians and historians in emigration during the Soviet occupation; emphasis is laid on the fact that historians in Lithuania faced difficulties analyzing certain issues, while historians in emigration had no access to direct sources. The third section presents the works by contemporary historians and institutions which overview the present-day situation of the state's military history. The claim is made that starting with 1990's more progress was achieved in this sphere than during the period of the First Republic of Lithuania. During these several years, many ideas, initiated during the interwar period, were implemented, many lacunae in Lithuania's military history filled in, and researchers of a new generation channelled their efforts into the implementation of the present-day Lithuania's military history tasks