Perceptual analysis of the dialectal discourse

Tradicinės dialektologijos metodologija - stebėjimo ir aprašymo principai - leidžia nubrėžti tikslias kalbinių ypatybių izogloses, skiriančias tarmes, šnektas tarpusavyje. Taip sukuriamas daugmaž tikslus geografinę tarminių formų distribuciją atspindintis žemėlapis. Tačiau, nors tyrėjų sudaryti žemėlapiai nestokoja objektyvumo, patikimumo, juose užfiksuota tik dalis informacijos apie tarminę diferenciaciją. Perceptyvinės dialektologijos tyrimų strategijos leidžia kurti apibendrintą tarminio diskurso vaizdinį ir identifikuoti suvokimo izogloses, kurios žymi dialektų kontinuumo eilinių vartotojų ir vertintojų sąmonėje ribas. Šiame straipsnyje analizuojamas mentalinis Lietuvos dialektų žemėlapis. Tyrimo pagrindas - empiriniai "žemėlapio" užduoties duomenys, gauti atlikus kompleksinį "Tarminio kalbėjimo suvokimo ir vertinimo" tyrimą 2004-2006 m. Tyrime dalyvavo 548 vieno amžiaus kontingento, t. y. 13-17 metų, įvairių Lietuvos regionų tiriamieji. Tiriamieji lokalizavo žemėlapyje ir kvalifikavo du tarminius tekstus: A tekstui nebūdingos nei skiriamosios rytų aukštaičių ypatybės, nei skiriamosios anykštėnų ypatybės, tačiau kai kurios kitos tarminės ypatybės reiškiasi; B tekstui būdingos skiriamosios rytų aukštaičių ypatybės, skiriamosios anykštėnų ypatybės bei kai kurios kitos tarminės ypatybės. Remiantis tyrimo duomenimis, straipsnyje formuluojami pirminiai apibendrinimai dėl Lietuvos dialektų mentalinio žemėlapio. Dialekto kompetencija tik iš dalies susijusi su gebėjimu suprasti, atpažinti dialektų skirtumus. Netikslus mentalinis žemėlapis implikuoja įžvalgas dėl viešojo kito kodo (greičiausiai bendrinės kalbos) prestižo. Dialekto kompetencija atspindi ir stereotipines dialekto vertes. Mentaliniame dialektų žemėlapyje linkstama kurti aktualiąją distanciją, t. y. padidinti atstumą ir sąmoningai meluoti dialekto vietą. Ryškų tarminį tekstą yra linkstama lokalizuoti Žemaitijoje. Iš to galima teigti, kad tarminis diskursas pirmiausia yra asocijuojamas su Žemaitijos regionu.The methodology of traditional dialectology, i.e. the principles of observation and description, allow for the drawing of the precise isoglosses of linguistic characteristics that distinguish various dialects and subdialects. In such a way, a more or less precise map is constructed that reflects the geographic distribution of the dialectal forms. However, although the maps worked out by researchers do not lack objectivity or reliability, they offer only partial information about dialect differentiation. The strategies of perceptual dialectology allow for the creation of a general image of the dialectal discourse and identification of perceptual isoglosses that mark the boundaries of dialect continuum in the consciousness of ordinary users and estimators. Since the subjective boundaries of dialects are related to the discursive and dialect competence of the members of language community, the feeling of language, language taste and language attitudes, the maps produced by non-professionals introduce the cultural connotation of dialect differentiation. The paper aims at the analysis of the mental map of Lithuanian dialects. The research has been based on the empirical data of ‘map' task obtained during the complex test titled Perception and Estimation of the Dialectal Discourse carried out in 2004-2006. 548 respondents 13-17 year old, participated in it, representing different regions of Lithuania. Two dialectal texts were localized on the map and qualified by the respondents: Text A did not show any distinct East-Highland dialect characteristics or distinct Anykštėnai elements but reflected some other dialectal characteristics; Text B distinguished itself by the distinct East-Higland accent features, the distinct Anykštėnai elements and some other dialectal characteristics. The paper offers the primary generalisations worked out on the basis of the experimental data with respect to the mental map of Lithuanian dialects. The dialect competence is only partially related to the capacity to perceive and recognize dialect differences. An imprecise mental map implies insights concerning the public prestige of another code , i.e. dialectal expression is not considered to be the prestigious code among the respondents of language groups. Thus, the dialect competence also reflects the stereotype values of the dialect, i.e. a non-attractive dialect negatively connoted from the social point of view is not recognized and localized far from the area of the estimating region. The mental map of dialects shows an inclination to form a relevant distance, i.e. to enlarge the distance and consciously lie about the locus of the dialect. The text with a distinct dialectal expression is often localized in the Lowlands. It may be concluded that the dialectal discourse is first and foremost associated with the Lowland area. As a certain imagination of the locus, the mental map acquires clarity only when commented. Hence, when speaking about the mental map, other components of the perceptual analysis should be taken into consideration. The assessment of the regularity, intelligibility, attractiveness of the Standard language reveals a more precise and more detailed mental map of the dialect or dialect image. It may even explain its geographic precision or imprecision