Perprantant Rytų Prūsijos miestą po 1945 metų: santykis tarp jo suvokimų visasąjunginėje, nacionalinėje, lokalinėje reikšmių sistemose. Klaipėdos pavyzdys

Kaip ir daugelis kitų Rytų Prūsijos miestų, Klaipėda per Antrąjį pasaulinį karą neteko beveik visų senųjų gyventojų ir po 1945 m. buvo apgyvendinta naujakurių. Šio miesto pavyzdžiu straipsnyje analizuojama, kaip pokariu vyko jų naujai apgyvendintos erdvės suvokimas ir pavertimas sava. Klaipėda tapo buvusiu Rytų Prūsijos miestu, grįžusiu į Lietuvos sudėtį, bet kartu įtrauktu įTarybų Sąjungą. Tai formavo interesų sandūrą, dėl kurios plėtojimosi keitėsi ir reikšmių sistemos, kurių rėmuose galėjo vykti pasisavinimo procesas. Miestas buvo perprantamas formuojantis savitiems tarybinės ideologijos, visasąjunginio patriotizmo, lietuvių nacionalinės kultūros ir Rytų Prūsijos kultūros paveldo reikšmių sąryšiams. Autorius straipsnyje atskleidžia, kokie procesai darė įtaką skirtingoms Šių sąryšių konfigūracijoms skirtingais pokario periodais.Like many other towns in East Prussia, Klaipeda lost almost all its former population during World War II and was inhabited by newcomers after 1945. After an example of Klaipėda, the article analyzes the process of comprehension of a newly inhabited area and making it one's own. Klaipėda became a former East Prussian city having returned to Lithuania and simultaneously incorporated into the Soviet Union. That caused the clash of interests, the development of which also changed the systems of meanings that provided a framework for the appropriation process. The city was gradually comprehended in the process of formation of unique interrelationships of the meanings of Soviet ideology, all-Union patriotism, Lithuanian national culture, and East Prussian cultural heritage. In the article, the author identifies the processes that affected different configurations of the said interrelationships in different post-war periods