Apie kontrastyvinę leksikologijos metodiką, remiantis lietuvių ir vokiečių kalbų makrolauko Vertiefung (žemuma) semantine analize

Straipsnyje pateikiamos aktualiausios kontrastyvinės leksikologijos problemos, pagrindiniai uždaviniai, šiuo metu taikomi metodai. Polemizuojant su F. J. Hausmannu bandoma atsakyti į klausimą, ar galima kontrastyvinė leksikologija ir papildant H. Hennes bei H. Wiegando tyrimus gretinamaisiais leksikografiniais aspektais pateikiama sąlygiškai nauja kontrastyvinės leksikologijos metodika. Ji praktiškai iliustruojama leksinio makrolauko Žemuma onomasiologine bei semasiologine analizėmis. Surinktų 2086 (1099 lietuviškų ir 987 vokiškų) leksemų klasifikavimas ir gretinamoji semantinė jų analizė praktiniu požiūriu turėtų būti naudinga ne tik kontrastyvinės leksikologijos, bet ir leksikografijos mokslui, juolab, kad tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma dvikalbiuose žodynuose pateikiamų leksemų nėra šimtaprocentiniai originalo kalbos leksemų atitikmenys ir skiriasi nuo pastarųjų vienu ar keliais semantiniais požymiais. Dviejų kalbų leksinių laukų gretinimui sukurta metodika galėtų būti taikoma tiriant dviejų ar daugiau kalbų bet kurios kitos srities leksiką, vertimo praktikoje arba mokantis svetimų kalbų. Straipsnio pabaigoje grįžtama prie klausimo, ar galima kontrastyvinė leksikologija ir remiantis atlikto tyrimo duomenimis iškeliama hipotezė, jog šimtaprocentinė kontrastyvinė leksikologija nėra galima, tačiau dalinė kontrastyvinė leksikologija yra įmanoma.The article presents the most relevant problems, main tasks and the presently applicable methods of contrastive lexicology. When debating F. J. Hausmann attempts are made to answer the question whether contrastive lexicology is possible and, by supplementing H. Henne’s and H. Wiegand’s studies with comparative lexicographic aspects, a relatively new methodology for contrastive lexicology is presented. The methodology is practically illustrated by the onomasiological and semasiological analyses of the lexical macro-field “Žemuma” (“lowland”). The classification of the collected 2086 (1099 Lithuanian and 987 German) lexemes and their comparative semantic analysis in practical terms, should be useful to both contrastive lexicology and lexicography, moreover, during the study it appeared that most lexemes, provided in bilingual dictionaries are not one hundred percent equivalent of the lexemes of the source language and are different from the latter by one or several semantic characteristics. The methodology, used for comparison of lexical fields of two languages could be applied when examining the lexis of any other area of two or more languages, in translation/interpretation or when learning foreign languages. At the end of the article the author returns to the question whether contrastive lexicology is possible and, referring to the data of the performed studies the hypothesis is raised that only a partial contrastive lexicology is possible