Sąjūdis: teorija ir praktikai

Gilinantis į vieną ar kitą istorijos fenomeną ypatingą vietą jo istoriografijoje užima analizuojamų įvykių veikėjų atsiminimai. Tokios literatūros vaidmuo nevienareikšmis - viena vertus, memuarų autoriai negali išvengti subjektyvumo, todėl bandyti rašyti istorinius darbus remiantis vien tiesioginiais liudininkais itin problemiška, o antra vertus, memuarai gali pateikti įdomių įžvalgų, kaip klostėsi įvykiai ir kaip juos vertina patys jų dalyviai. Šiame tekste siekiama konkretų istorinį laikotarpį panagrinėti taikant teorinius socialinių mokslų modelius ir iliustruoti žmonių, betarpiškai dalyvavusių analizuojamuose procesuose, atsiminimais sugretinant jų pasvarstymus su teorija. Nekeliamas uždavinys rekonstruoti analizuojamą istorinį laikotarpį, greičiau domina pagrindinių įvykių veikėjų atsiminimai ir tai, kaip jie atrodo teoriniu požiūriu, todėl tekste naudojamos ilgokos citatos. Tautos valia buvo išreikšta 1990 m. kovo 11 d., kai Aukščiausioji Taryba galutinai išnaudojo politinę galimybę ir paskelbė, kad atkuriama Lietuvos Nepriklausomybė. Sąjūdis įvykdė savo tikslus ir įėjo į istoriją kaip sėkmingas socialinis judėjimas. Įgyvendinus esminius siekius Sąjūdį ištiko daugumos masinių judėjimų likimas - nelikus, kas vienytų visiškai skirtingus žmones, rėmėjai išsiskirstė kas sau.When getting deeper into one or another historical phenomenon, a special place in the historiography is occupied by the memoirs of the players of the events under analysis. The role of such literature is ambiguous – on one hand, the authors of memoirs cannot avoid subjectivity therefore it is very problematic to write historical studies referring to direct witnesses’ testimonies, on the other – memoirs can provide interesting insights in regard to the way of the progress of the events and the view of the events by the participants themselves. The text makes attempts to examine a specific historical period by applying theoretical social science models and illustrate it by the memoirs of the people, who directly participated in the processes under analysis by comparing their considerations with the theory. No task to reconstruct the historical period under analysis is raised, the main interest lays in the memoirs of the main participants of the event and the ways the said memoirs look in theoretic terms therefore rather long quotes are present in the text. The will of the nation was expressed on 11 March, 1990, when the Supreme Soviet made use of the political possibility and announced the reinstatement of the Independence of Lithuania. The Lithuanian Reform Movement Sąjūdis completed its goals and went down in history as a successful social movement. Upon implementing its essential objectives Sąjūdis faced the faith of most mass movements – after the disappearance of the aspects, uniting completely different people, the participants went their own ways