Turto vertinimas transformacijų kontekste

Pereinant iš sistemos, kur valstybė buvo vienintelis žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkas, į sistemą, kur vyrauja privati nuosavybė, buvo reikalinga ekonomikos, įstatyminės bazės bei institucijų struktūros reforma, taip pat esminiai žmonių mąstysenos pokyčiai. Darbe atskleidžiama, kaip esminiai pasikeitė turto vieta ekonominių santykių sistemoje, jo didinimo mechanizmai, taip pat ir nacionalinių turto vertintojų vaidmuo. Akcentuojamos naujos Europos Sąjungos realijos, kurios verčia objektyviai įvertinti turto vertinimo sistemos transformacijos eigą Lietuvoje, įvardinti spręstinas problemas. Darbe daromos šios išvados: 1) turto vertinimo sistema Lietuvoje formavosi staigiai keičiantis ekonominiams santykiams, paveldėjus iš sovietinės sistemos socialinius kultūrinius stereotipus. Vėluojanti turto vertinimo sistema pilnai neįvykdė pateikto socialinio užsakymo, savo vystymosi logika buvo veikiau evoliucionuojanti; 2) sprendimai priimti turto vertinimo sistemos pertvarkymui (pirmiausia daugiapakopės turto vertintojų kvalifikacijos sistemos įteisinimas) jau nebeatitinka naujų susiklosčiusių Europos Sąjungos realijų. Išskirtinai svarbu siekti turto vertintojų profesinės etikos standartų laikymosi kaip vieno iš tarptautinio pripažinimo garantų. Juolab, kaip parodė atliktas tyrimas, pirmosios turto vertintojų bangos profesinės etikos potencialas nėra aukštas; 3) tikslinga formuoti išsamią duomenų bazę apie nacionalinės turto vertinimo sistemos funkcionavimo kokybę, atlikti palyginamąją jos analizę, įvertinant Europos Sąjungos šalių realijas.Transformation from the system of the state-owned land and other types of real estate into a property-based system, required economic, legislative and institutional reform as well as changes in people’s mindset. The paper reveals major changes in property relations in the economy and the role of national property evaluators. It underlines relevant developments in the EU which allow an objective assessment of the transformation of the property evaluation system in Lithuania to be made and topical issues to be identified. Conclusions: 1) the Lithuanian property evaluation system formed under conditions of rapidly changing economic relations, against the background of socio-cultural stereotypes of the Soviet system. The lagging property evaluation system failed to finalise the social order placed on it and in terms of its underlying logics was more developmental in nature; 2) Decisions taken with regard to the reform of the property evaluation system (first and foremost, legitimisation of the multi-stage qualification system of property evaluators) already fail to meet the current standards of the European Union. Particularly important is the effort to achieve adherence to professional ethics standards by property evaluators as a guarantee of international recognition, given that a recently conducted study has shown rather low professional ethics potential of the first wave of property evaluators; It would be prudent to establish a comprehensive database on the quality of the functioning national property evaluation system and carry out a comparative analysis taking the EU standards into account