Modality and its expression in state documents

Modalumą (t. y. kalbėtojo požiūrį į pasakymo turinį) gali reikšti veiksmažodžio nuosaka ir sakinio intonacija. Valstybės dokumentų kalboje dažniausiai vartojami tiesioginės nuosakos veiksmažodžiai, o intonaciniai skyrybos ženklai beveik iš viso nevartojami. Pagal šias modalumo raiškos formas būtų galima manyti, jog valstybės dokumentų sakiniais reiškiami tik neutralūs teiginiai ir neiginiai. Iš tikrųjų šis modalumo atspalvis būdingas informaciniams dokumentams, o norminamųjų (konstitucija, įstatymai, taisyklės) ir tvarkomųjų (įsakymai, nutarimai, sprendimai) dokumentų sakinių modalumas yra kitoks. Valstybės dokumentų kalbos modalumą galima nusakyti kaip valstybės valios reiškimą. Valstybės dokumentuose valia reiškiama asmeniniais ir infinityviniais sakiniais, čia jie yra skatinamųjų sakinių pakaitai. Išskiriami pagrindiniai valios reiškimo būdai asmeniniuose sakiniuose: esamojo laiko veiksmažodis; valios reiškiamojo veiksmažodžio ir bendraties junginys; modalinio veiksmažodžio ir bendraties junginys; bevardės giminės dalyvių ir bendraties junginys. Modalumo raiškos analizė rodo, kad valstybės dokumentų kalboje valią reikšti padeda: leksinės priemonės – modaliniai ir valios reiškiamieji veiksmažodžiai bei dalyviai, tiksliai nurodantys būtinybę ar galimybę atlikti veiksmą; gramatinės priemonės – esamojo laiko veiksmažodžiai ir neveikiamosios rūšies dalyviai savaime rodo būtinybę atlikti veiksmą, galimybės reikšmei turi būti papildomas kontekstas; sakinio sandara – infinityviniai sakiniai, nors ir nerodydami intonacijos, reiškia kategorišką nurodymą atlikti veiksmą.State documents are characterised, among other features, by their modality, which could also be described as expressing volition of the state. Volition in the state documents is expressed by lexical means - modal and volition verbs and participles, by grammatical means - present tense verbs and participles in the passive voice, by syntactic structures - infinitival sentences