Straipsnyje yra tyrinėjamas antžmogio įvaizdis ir jame slypintys prieštaravimai. F. Nietzsches tobulo žmogaus (antžmogio) koncepcija yra rekonstruojama bei iškeliami šios koncepcijos trūkumai remiantis jo darbais tokiais, kaip "Apie moralės genealogiją", "Antikristas", "Tragedijos gimimas", "Štai taip Zaratrusta kalbėjo" ir kt. Nietzsches antžmogis - tai realiai neatitinkanti jo paties iškeltų "žmogaus įveikimo" reikalavimų literatūrinė fikcija. Antžmogio idėja neįgyvendina nemirtingumo reikalavimo bei neatsižvelgia į silpnąją žmonijos dalį. Jėzaus iš Nazareto asmenį yra siūloma laikyti tikrąja antžmogio realizacija, aptariama krikščioniškojo gyvenimo alternatyva. Dievažmogio paveikslas pilnai realizuoja filosofo siekius, yra gyvenimo pilna...