Development of Catholic schools in the context of education in Lithuania in the 20th C.

XX a. katalikiškojo ugdymo Lietuvoje raida mažai tyrinėta. Šio straipsnio tikslas – atskleisti katalikiško ugdymo tradicijos raišką praėjusio amžiaus Lietuvos švietimo kontekste. Savo ištakomis siekdamas XIV a., katalikiškas švietimas turi tvirtas tradicijas, o XX a. patirtis gali būti racionaliai taikoma ir dabarties sąlygomis. XX a. pirmaisiais dešimtmečiais katalikišku jaunimo ugdymu daugiausia rūpinosi "Saulės", "Ryto" ir "Žiburio" draugijos; jų globojamų katalikiškos dvasios mokyklų skaičius buvo dominuojantis. Pirmasis pasaulinis karas ir vokiečių okupacija sulėtino katalikiško ugdymo tradicijos plėtotę. Kryptinga edukacinė veikla paspartėjo po 1920 metų, sutvirtėjus nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatams. Dėl politinės valdžios kaitos XX a. ketvirtajame dešimtmetyje katalikiškas ugdymas Lietuvoje patyrė nepalankius išbandymus. Vis dėlto po 1936 m. švietimo reformos buvo įteisintas privalomas tikybos mokymas mokyklose. Paskutiniaisiais nepriklausomybės metais (iki sovietinės okupacijos) katalikiškas ugdymas turėjo palankias sąlygas. Katalikiško ugdymo raidą nutraukė 1940 m. sovietų okupacija. Šiuo laikotarpiu katalikiško ugdymo mintis galėjo gyvuoti tik pogrindžio sąlygomis. Viltis atgaivinti katalikišką ugdymą Lietuvoje atsirado prasidėjus Atgimimui (9-ajame dešimtmetyje). Oficialiai tikyba mokykloje vėl pradėta dėstyti 1990 metais. Dabartinė katalikiško ugdymo padėtis mokyklose, palyginus su 1918–1940 m. laikotarpiu, yra prastesnė: tikybos dalykui skiriama mažiau pamokų ir dėmesio, visuomenėje vis dar tebediskutuojama dėl tikybos dalyko būtinumo, jo reikšmingumo. Siekiant optimizuoti katalikiško ugdymo plėtojimą XXI a., reikia išsamiai išnagrinėti katalikiško ugdymo tradicijos raidą bei ypatumus.The objective of this article is to show the expression of the tradition of Catholic education in the context of the education in Lithuania in the 20th century. The roots of Catholic education begin in the 14th century and have deep traditions whereas the experience of the 20th century may be rationally applied to current conditions. In the first decades of the 20th century, the Catholic education of young people was undertaken by such societies as "Saulė", "Rytas" and "Žiburys". World War I and the German occupation slowed the development of the tradition of Catholic education. Educational activities increased after the year 1920. Due to the changes in the political power in the 1930s Catholic education faced unfavorable challenges in Lithuania. After the year 1936, the reform of education legalized the compulsory teaching of religion in schools. In the last years of independence (prior to the Soviet occupation) favorable conditions were created for Catholic education. Its development was interrupted by the occupation of Lithuania in 1940. During the Soviet period Catholic education could exist only in underground conditions. Teaching religion in schools was officially started again in 1990. Compared with the period of 1918-1940, the current situation of Catholic education in schools is worse. Moreover, the subject of religion is given fewer hours and less attention, and society is still actively discussing the necessity and significance of having religion classes. In order to optimize the development of Catholic education in the 21st century we must try to investigate thoroughly the development and peculiarities of the tradition of Catholic education