Saint Mary Magdalene de Pazzi

Marijos Magdalenos de Pazzi gyvenimą (1566-1607) ženklino ilgai trunkančios ekstazės, prasidėjusios po sunkios ligos. Viena iš pirmųjų jos ekstazių truko 40 dienų be pertraukos, jos metu ji išgyveno Kristaus kančios dramą (birželio 8 d.), pasikeitė širdimis su Jėzumi (birželio 10 d.), iš Viešpaties gavo nematomas stigmas, dalyvaujant šv. Kotrynai Sienietei ir šv. Augustinui (liepos 6 d.). Per visą gyvenimą patirtų ekstazių aprašymai sudaro 5 knygas: "Keturiasdešimties dienų knyga"; "Kolokviumų knyga"; "Atskleidimo ir išminties knyga"; "Išbandymo knyga"; "Bažnyčios atnaujinimo knyga". Šv. Marijos Magdalenos gyvenimas, dvasingumas, mistinė patirtis įkvėpė daugelį menininkų kurti jos tema. Lietuvoje jos vardas siejamas su Žygimanto ir Mykolo Kazimiero Pacų fundacijomis. Pažaislio bažnyčioje šv. Marijai Magdalenai de Pazzi skirta koplyčia, kurios vienoje sienoje nutapyta freska "Šv. Marijos Magdalenos de Pazzi vizija: Jėzaus guldymas į kapą" (dail. Mikelandželas Palioni); kitoje sienoje - "Mirusios šv. Marijos Magdalenos de Pazzi stebuklas bažnyčioje", freskomis taip pat išpiešti skliautai. Išsiskiria sienų ir skliautų freskų tapybos koloritas: sienų freskoms būdingos rusvos, rausvos, melsvos, žalsvos ir ochros spalvos, šilti, švelnūs tonai, o skliautų freskos įrėmintos baltais stiuko lipdiniais, todėl jos nutapytos sodresniais, ryškiais raudonos, žalios, mėlynos spalvos tonais. Paveikslas, vaizduojantis šv. Mariją Magdaleną de Pazzi, yra ir Mykolo Kazimiero Paco funduotoje Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje.Long lasting ecstasies marked the life of St. Mary Magdalene de Pazzi and revealed the duality of spiritual life: the first one occurs in eternity and the second in the present time. The first explains the second in which the mystery of the incarnation of the Word and man's path toward eternity is revealed. While Protestantism was spreading in the 16th century, there were very many people in Italy who felt the need to reform the Church. The Council of Trent, which was held in 1545-1563, made significant changes in the life of the Church. Although living a life of contemplative prayer, St. Mary Magdalene was able to remain open to contemporary concerns, to the reforms of the Church, to the debated dogmatic topics (on such questions as grace, free will, purgatory, etc.) and advocated the typical Italian Counter-Reformation piety (Christ as man, guardian angel, saints). The goal of the love proclaimed by Maria Magdalene de Pazzi is to unite the soul with God. The life, spirituality, mystical experiences, and written descriptions of the visions of St. Maria Magdalene inspired many famous artists to create works on these topics. In Lithuania the name of Maria Magdalene de Pazzi is linked with the donations of Zygimantas and Mykolas Kazimieras Pacas in Pazaislis and Antakalnis (in Vilnius). The St. Peter and Paul Church in Antakalnis has a picture of her (by an unknown artist) and the Pazaislis Church has a chapel dedicated to St. Maria Magdalene de Pazzi on whose walls the Italian artist Michelangelo Palloni painted frescoes, depicting the most famous visions of this holy mystic