The Research of work search method choice applying the cluster analysis

Straipsnyje analizuojami darbo paieškos metodo pasirinkimo motyvai, sąlygoti bedarbių elgsenos darbo rinkoje. Nors bedarbių elgsenos tyrimams mokslinės literatūros studijose skiriama daug dėmesio, juose pasigendama išvadų pagrįstumo. Klasterinės analizės metodų taikymas leidžia tai padaryti, nes tiksliau atspindi analizuojamų rodiklių tarpusavio sąsajas. Taikant klasterinę analizę, nustatomas objektų panašumas juos skirstant į klasterius. Straipsnio tikslas - pagrįsti darbo paieškos metodo pasirinkimo prielaidas taikant klasterinę analizę. Straipsnyje pateikiami tyrimų rezultatai, kuriuose klasterinės analizės metodu analizuojami ilgalaikių bedarbių elgsenos motyvai darbo paieškos procese. Straipsnyje pristatomi pakartotinai atlikto tyrimo apie ilgalaikių bedarbių elgseną ir motyvaciją darbo paieškos procese rezultatai. Atliekant tyrimą, 2004 m. buvo pasirinkti depresiniai šalies regionai (Šiaulių ir Panevėžio apskritys), kuriuose tada fiksuoti aukščiausi nedarbo rodikliai. Šiuo metu šiuose regionuose nedarbo situacija gerokai pakitusi. Tyrimas atliktas remiantis šių apskričių darbo biržų bedarbių apklausų metu surinktais duomenimis. Apibendrindami autoriai teigia, kad darbo paieškos metodo pasirinkimą lemia bedarbio elgsena ir motyvacija darbo rinkoje. Pagrįsti šias prielaidas leidžia įvairių matematinių metodų taikymas. Klasterinės analizės metodas leidžia tiksliau apibūdinti pasirinktų objektų aibę, jų tarpusavio ryšius ir sąsajas. Nustatyta, kad daugumos bedarbių motyvacija savarankiškai įsidarbinti yra silpna. Jie pasyvūs darbo rinkoje, todėl renkasi pasyvius darbo paieškos metodus: ieško informacijos apie darbą skelbimuose ar kreipdamiesi į pažįstamus.The article analyzes the motives for choice of methods for searching for a job, resulting from the behaviour of unemployed persons on the labour market. Although studies of scientific literature dedicate significant attention to unemployed persons’ behaviour, they lack appropriate substantiation of conclusions. Application of cluster analysis methods allows to do that, since it provides for a more clear reflection of the interrelations of the indicators under analysis. When cluster analysis is applied, the similarities between objects are identified by grouping them into clusters. The article aims at substantiating the prerequisites for choice of methods by applying the cluster analysis method and presents the results of studies, in which the cluster analysis method is employed. When performing the study in 2004, the depressed regions of the country were selected (Šiauliai and Panevėžys areas), in which the highest unemployment rates were registered at the time. At present the unemployment situation in the said regions has changed significantly. The study was based on the data, collected during surveys of unemployed persons by the labour exchanges of the said areas. To summarize, the authors state that the choice of methods is determined by the behaviour of the unemployed person and his motivation on the labour market. The prerequisites can be substantiated by application of different mathematical methods. The cluster analysis method allows for a more accurate characterization of the selected objects and their interrelations. It was established that the motivation to find a job self-sufficiently of most unemployed persons is weak. They are passive on the labour market therefore they choose passive method: they search for information on the available jobs in advertisements or by applying to their acquaintances