Feature films perspective of visual anthropology (re)constructions

Vizualinė antropologija dažnai vienareikšmiškai tapatinama su vaizdo etnografija ir traktuojama kaip dokumentinis filmavimo būdas, išsamiai neatrenkant siužetų, parodantis natūralius žmonių veiksmus natūralioje aplinkoje. Etnografinis filmas, pasitarnaujantis objektyviai perteikti „egzotinių“ kraštų žmonių papročius, darbus, gamybos procesus, folklorą, bendravimo formas, gyvenamąją aplinką ir neginčijamai užsiima tvirtas pozicijas kaip vizualinės antropologijos metodas, kaip nepaneigiamos vertės kultūros dokumentas. Polemika kyla tuomet, kai vizualinės antropologijos tyrimo lauke pristatomi vaidybiniai filmai. Vaidybiniai filmai, kaip visuomenės sukurtas produktas, traktuotini kaip kultūros dokumentai, tačiau probleminį aspektą lemia minėtų filmų Aktyvumas ir Lietuvos akademinėje terpėje vis dar stipriai įsišaknijęs filmo – kaip pramogos – požiūris, apie kurį dar 1975 m. svarstė vienas vizualinės antropologijos teoretikų Johnas Weaklandas. Siame straipsnyje nagrinėjamas neretai oficialiai nekvestionuotinas antropologinis požiūris ir interesas analizuojant vaidybinius filmus kaip kultūros dokumentus. Bandoma atsakyti į antropologinius svarstymus: kokios rūšies kultūriniais dokumentais būtų galima įvardyti minėtus filmus? Kokią svarbą jie turi sociokultūrinei antropologijai? Pateikiama antropologinė filmų analizė: principai, problematika, pritaikomumas ir perspektyva.The present day understanding would state that in context of anthropological, visual studies any view is an equivalent expression of cultural discourse; that is why approaching culture through analysis of a film may also be successfully applied in getting to know different cultural models around or even in our own societies. The first, theoretical part is dedicated to presentation of the field of research of visual anthropology, officially unquestioned anthropological point of view and an interest in analysing feature films as documentation of culture are presented in detail. Anthropological discussions are carried out: what kind of title of cultural documentation could be given to the films is mentioned, what level of importance they have in cultural anthropology. Theoretical anthropological analysis of films is presented: principles and topics, applicability and perspective. Even though feature films are fictional, they are being chosen as projections of images, as an example of public behaviour of a human; these images are considered to be the main subject of the researc