Analysis of labour disputes by the aspect of realisation of social and tripartite cooperation principles

Socialinis bendradarbiavimas arba socialinis dialogas yra socialinių partnerių, t. y. darbuotojų ir darbdavių atstovų lygiateisiškumo, laisvės pasirinkti ir derybomis svarstyti socialinio turinio klausimus, geranoriškumo ir pagarbos kitos šalies teisėtiems interesams bei kitais teisės principais pagrįstas bendradarbiavimo modelis, sudarantis pagrindą ir prielaidas plėtotis pramoniniams ir gamybiniams santykiams bei spręsti gyventojų užimtumo, darbo apmokėjimo, darbo saugos ir kitus klausimus, taip pat formuoti valstybės darbo ir socialinę politiką. Šalia socialinio bendradarbiavimo, kaip darbuotojų ir darbdavių interesų derinimo modelio, teisės literatūroje aptariamas trišalio bendradarbiavimo institutas, pasireiškiantis galimybe darbuotojų ir darbdavių atstovams lygiomis teisėmis su vyriausybių (valstybės valdžios) atstovais dalyvauti įvairiose su darbo klausimais susijusiose diskusijose, projektuose, derybose ar sprendžiant visoms šalims aktualius socialinius ir darbo srities klausimus, siekiant nepažeisti nė vienos šalies teisinių ir ekonominių interesų ar tarptautinių darbo standartų. Trišalis bendradarbiavimas yra Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių santykių teisinio reguliavimo pagrindinis principas, užtikrinantis veiksmingų priemonių darbo ir socialinės apsaugos santykių srityje įgyvendinimą. Darbo ginčų nagrinėjimo procedūros analizė parodė, kad profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų vaidmuo yra reikšmingas, sprendžiant individualius darbo ginčus ir tokiu būdu pasiekti susitarimai garantuoja socialinės partnerystės principų įgyvendinimą. Be to, būtent per šią ypatingą teismo sudėtį įgyvendinamas ne tik socialinės partnerystės principas, bet taikomas ir trišalio bendradarbiavimo modelis, leidžiantis siekiant teisingumo valstybės vardu dalyvauti ne tik profesionaliems teisininkams, bet ir ginčo šalių atstovams, kurie padeda suformuluoti ginčo faktinę pusę atsižvelgiant į specifinius socialinius ar darbo situacijos momentus. Beveik visose valstybėse, kurių darbo ginčų nagrinėjimo teisine patirtimi buvo remtasi, darbo teismų veikla grindžiama socialinės partnerystės ir trišalio bendradarbiavimo principu – bylas tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teismuose nagrinėja kolegijos, susidedančios iš profesionalaus teisėjo ir neprofesionalių tarėjų, kuriuos renka ir skiria darbuotojų ir darbdavių interesams atstovaujančios organizacijos. Šios organizacijos aktyviai dalyvauja ne tik formuojant darbo teismus, bet ir rengiantis patiems konfliktams. Tyrimo metu paaiškėjo, kad į iškeltus klausimus ir hipotezę, kad socialinis ir trišalis bendradarbiavimas sprendžiant darbo ginčus nutraukia ilgai trunkančius ir bevaisius ginčus ir diskusijas, sudaro sąlygas priimti kompromisinius sprendimus ir atlieka po konflikto sureguliavimo ar konflikto reguliavimo funkciją, galima atsakyti teigiamai. Akivaizdu, kad veiksmingas socialinių partnerių tiek tarpusavio, tiek su valstybe bendradarbiavimas yra viena iš darbo ginčų tendencijų, o Lietuvoje – būtiniausių siekiamybių.Social partnership or social dialogue as a model of cooperation based on social partners, i.e. employees and employers representatives' equality, freedom to choose and to discuss issues of social contents by negotiations, benevolence and respect for the legitimate interests of the other party as well as other principles, serves as the ground and prerequisite for the development of industrial and manufacturing relations and helps to solve the issues of citizens' occupation, labour payment, security at work and other questions, and to form labour and social politics in the country. In addition to social dialogue, which is considered a model of employees and employers' interests coordination, the institute of tripartite cooperation is used in the literature on law - it manifests in the possibility of employees and employers' representatives to participate at equal rights with governmental (state authority) representatives in various labour-related discussions, projects, negotiations or in the settlement of social and labour issues topical to all parties in order not to ignore and violate legal and economic interests of any party or international labour standards. Tripartite cooperation is the core principle for legal regulation of relations among the government, employees and employers, which secures the implementation of effective means in the sphere of labour and social security relations. The analysis of the investigation procedure of labour disputes makes it evident that the role of trade unions and employers' organisations is significant while solving individual labour disputes and that an agreement reached in a case guarantees the implementation of social partnership principle. Moreover, this special composition of the court not only allows to implement the Principle of social partnership but also to apply the model of tripartite cooperation, which enables professional lawyers as well as the representatives of dispute Parties, which help to present the factual side of the dispute and to take specific social and labour moments of the situation into consideration, to participate in the seeking for justice on behalf of the state. The activity of labour courts is based on social Partnership and tripartite cooperation principle almost in all countries, the legal experience of which was regarded in the field of labour disputes investigation - in the pre-trial phase and during trials cases are investigated by boards, which include a professional lawyer and non-professional lay-judge elected and appointed by organisations representing employees and employers' interests. These organisations actively participate not only in the formation of labour courts but also in the preparation for conflicts. It was found out during the research that it is possible to give an affirmative answer to the posed questions and hypothesis whether social and tripartite cooperation in labour disputes puts an end for longlasting and vain disputes and discussions, whether it creates conditions to accept compromise decisions and whether it carries out the function of post-conflict or conflict regulation. It is evident that effective cooperation of social partners in mutual relations as well as in relations with the state is one of the tendencies in labour disputes and one of the most exigent aims in Lithuania