Problem of conformity of Lithuanian labour law with the law of European Communities in the area of collective dismissals

Straipsnyje nagrinėjama aktuali Lietuvos darbo teisės atitikties Europos Bendrijos teisei problema. Ištyrus Europos Bendrijos teisės normų kolektyvinio darbuotojų atleidimo iš darbo (1998 m. liepos 20 d. direktyva Nr. 98/59) srityje turinį, daroma išvada, kad direktyvoje įtvirtinamos ne materialinės darbuotojų atleidimą reguliuojančios teisės normos, o tik atleidimo procedūrą nustatančios normos. Apibrėždama kolektyvinio atleidimo sąvoką, direktyva nustato darbdavio pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais dėl būsimo kolektyvinio atleidimo, pareigą pranešti apie būsimą kolektyvinį atleidimą kompetentingai įstaigai bei šių įstaigų galias tam tikrais atvejais nukelti ar uždrausti darbuotojų atleidimą. Remiantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos nuostata, pagal kurią darbdaviui teko pareiga informuoti apie būsimą kolektyvinį atleidimą kompetentingą valstybės instituciją, kolektyvinio atleidimo reguliavimas Lietuvoje prasidėjo anksti. Jau 1990 m. gruodžio 13 d. Gyventojų užimtumo įstatyme Nr. 1-864 (dabar – Bedarbių rėmimo įstatymas) 10 straipsnio 3 dalyje buvo galima rasti nuostatų, numatančių darbdavio pareigą informuoti darbo biržą ir savivaldybes apie būsimą darbuotojų grupės atleidimą; valstybės institucijos turėjo teisę laikinai sustabdyti darbuotojų atleidimą. Teisinė situacija artėjo prie direktyvos Nr. 98/59 reikalavimų poįstatyminiais aktais ir keičiant įstatymus. Dalis egzistuojančių nacionalinės teisės atitikties direktyvai problemų pozityviai išspręsta naujajame Darbo kodekse. Norint direktyvą visiškai perkelti į Lietuvos darbo teisę, būtina, pagal direktyvoje pateikiamą definiciją plačiau apibrėžti kolektyvinio atleidimo požymius ir su tokio atleidimo požymiais susieti darbdavio pareigą informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Siūlytina papildyti Darbo kodeksą atskiru straipsniu, į kurį ir būtų perkeltos visos direktyvos nuostatos dėl darbuotojų atstovų informavimo ir konsultavimo procedūrų kolektyvinio atleidimo atveju. Siūlytina numatyti ir tai, jei įmonėje nėra darbuotojų atstovų, informaciją apie kolektyvinį atleidimą darbdavys pateikia darbuotojų susirinkime (konferencijoje) ir konsultuojasi su šio susirinkimo (konferencijos) išrinktais atstovais.This article deals with on of the current problems of conformity of Lithuanian labour law to a law of European Communities. After analysing the content of European legal norms in the area of collective dismissals, which are currently regulated by directive No. 98/ 59 on harmonization of the laws of member states related to collective dismissals of 20 July 1998, author arrives at the conclusion, that procedure rules and not the norms of the material law regulating dismissals are consolidated in the directive. Presenting the notion of the collective dismissal the directive establishes the employer's duty to consult the employees' representatives on future collective dismissal, the duty to inform the competent member state institution about future dismissal, and the authority of this institution to postpone or to prohibit employees' dismissal in the certain cases is consolidated. Due to the influence of the legal provisions issued by the International Labour Organisation regulating termination of employment contract the collective dismissals has been regulated in Lithuania quite early. As early as in the Law on inhabitants' employment No. 1-864 of 13 December 1990 (now - Law on Support of unemployed persons) article 10 part 3 it was consolidated first only the duty of the employer to inform Labour Exchange Office and municipalities about dismissal of a group of employees and they were provided with the right to stop the dismissal procedures. The legal situation was constantly coming closer to the requirement of Directive No. 98/59 both by the post-law acts and altering the law. The new Labour Code positively solves a part of the problems related to the national law correspondence to the directive. In order to transpose the directive completely to the Lithuania's law it is necessary to determine the features of the collective dismissal wider, to relate the employer's duty to inform and to consult the employees' representatives with such dismissal and to foresee proper responsibility of the employer for the violations of the dismissal procedure. As far as Labour Code article 130 also regulates the order of individual employee's notification about the labour agreement cancellation order it is suggested to adopt the separate article where the provisions of directive No. 98/59 on the employee's representatives' information and consultation procedures in case of collective dismissals would be transferred. It is proposed to foresee if there no employees' representatives at the enterprise the employer presents the information about collective dismissal at the meeting (conference) of the employees and consult with the representatives of this meeting (conference)