Understanding of non-traditional fatherhood in contemporary Lithuania

Tiriant tėvystę Lietuvoje retai gretinamos skirtingo socialinio statuso tėvų patirtys ir vertinama jų padėtis visuomenėje. Straipsnyje tėvystė aptariama naujai: pasitelkiant „kito“ supratimo teorines prieigas ir kokybinį tyrimą. Šio straipsnio tikslas – panagrinėti skirtingo socialinio statuso vyrų tėvystės patirtis pasitelkiant „kito“ supratimo teorinę perspektyvą. Tam atliktas kokybinis tyrimas – vienuolika pusiau struktūruotų interviu su 27–44 m. tėvais, turinčiais mažamečių vaikų (ikimokyklinio ar pradinio mokyklinio mažiaus). Kitoniškumui analizuoti atrinkti „kiti“ pagal šeimos statusą tėvai: išsiskyrę, kartu gyvenantys nesusituokę tėvai, „kiti“ pagal tėvo biologinį statusą: patėviai, įtėviai ir heteronormos požiūriu „kiti“ – netradicinės seksualinės orientacijos, biseksualūs tėvai. Tyrimo rezultatams aptarti naudojama P. L. Bergerio ir T. Luckmanno socialinio konstruktyvizmo prieiga.While examining the fatherhood in Lithuania experience of different parental statuses or their position in society are rarely confronted. In the article fatherhood is discussed in the new perspective: using theories of understanding the other and qualitative research. This article aims to reveal the issues of father’s social status from the perspective of understanding the other. The analysis is based on 11 semi-structured qualitative interviews with fathers’ aged 27–44 and having children of preschool or primary school age. In order to analyse otherness, „other“ fathers are selected by family status: divorced, unmarried, but living together fathers, „other“ by biological status: stepfathers, adoptive fathers; and „other“ in terms of heteronormativity – non-traditional sexual orientation, bisexual fathers. In the presentation of findings T. Luckmann and P.L. Berger social construction approach is used