Darbo paskatų ir motyvacijos veiksnių tyrimas Šiaulių miesto gamybos ir paslaugių sektoriaus įmonėse

[...] Straipsnyje aprašyto tyrimo tikslas - nustatyti darbo paskatas ir motyvacija lemiančius veiksnius Šiaulių miesto gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonėse. Siekiant gauti empirinius duomenis apie darbuotojų paskatas ir motyvaciją 2011 m. gegužės mėnesi buvo atliktas aprašomasis kiekybinis tyrimas dvejose Šiaulių miesto įmonėse. Tyrimui atlikti buvo panaudotas anketinės apklausos metodas. Pirmojoje anketos dalyje, parengtoje pagal Gražulio (2005) sudarytą ir validuotą anketą pateikti 56 klausimai, susiję su tam tikra paskata. [...] Antrą anketos dali sudarė Herzberg (1987) nustatyti veiksniai, nenurodant jų priskyrimo motyvaciniams ar higieniniams. Apibendrinus iš pirmosios anketos dalies gautus duomenis nustatyta, kad tiek darbo paskatų stiprumas, tiek rangai pagal svarbumą respondentams iš abiejų organizacijų yra skirtingi. Išaiškėjo, kad paslaugų sektoriaus įmonėje stiprių paskatų sklaida yra labai maža - kitų paskatų atžvilgiu labiau buvo vertinamos tik darbo turinio ir piniginio atlygio paskatos. Gamybos įmonėje tokių paskatų įvairovė yra kur kas didesnė - nustatytos penkios stipriosios paskatos. Reikšminga tai, kad gamybos įmonėje darbo turinio paskatos stiprumas yra didesnis nei piniginio atlyginimo. Vertinant darbo paskatų rangus pagal svarbumų, nustatyta, kad tik paaukštinimas pareigose yra mažiausiai svarbus abejose organizacijose, kitų paskatų rangai pagal svarbumą yra skirtingi. Gamybos įmonėje be jau minėtų darbo turinio ir piniginio atlygio paskatų reikšmingos yra darbuotojų tarpusavio santykių su vadovais ir atsakomybės suteikimo paskatos. Paslaugų įmonėje svarbesnės yra bendradarbiavimo su kolegomis bei pripažinimo ir pagarbos paskatos. Tiek su darbo sąlygomis ir materialiniu atlygiu, tiek su darbo turiniu susijusios paskatos yra svarbios abiejų įmonių darbuotojams, tačiau tų paskatų stiprumas yra skirtingas: pirmosios paskatos yra kur kas stipresnės nei antrosios. [...] Analizuojant nepasitenkinimą lemiančius veiksnius nustatyta, kad respondentams iš gamybos įmonės vienodai svarbu yra asmeninių laimėjimų darbe nebuvimas ir nepakankamas darbo užmokestis. Paslaugų įmonėje kur kas daugiau yra veiksniu, kurių trūkumas arba nepakankamumas sukelia nepasitenkinimą. Tai - asmeninių laimėjimų pripažinimo darbe stoka, neįdomus darbas, asmeninių tobulėjimo (motyvatoriai) galimybių nebuvimas, nepakankamas darbo užmokestis, blogos arba nepakankamai geros darbo sąlygos, saugumas darbe ir bendrovės vykdoma vidaus politika (higieniniai veiksniai). Tyrimo metu gauti duomenys parodė, kad tirtų įmonių darbuotojams yra svarbūs tiek ekonominiai, darbo aplinkos veiksniai, tiek neekonominiai, su darbo turiniu ir asmenybės raiškos galimybėmis susiję veiksniai. Parinkdami motyvavimo priemones įmonių vadovai turėtu orientuotis i tam tikrus motyvacinių ir higieninių veiksnių derinius. Paslaugų įmonėje svarbiausia užtikrinti darbo rezultatus atitinkantį darbo užmokestį ir tinkamas darbo sąlygas, derinant jas su darbuotojų asmeninio tobulėjimo ir pasiekimų galimybių užtikrinimu. Gamybos įmonėje svarbesni yra darbuotojų individualios raiškos ir darbo turinio veiksniai, tačiau darbo užmokestis, geros darbo sąlygos ir puikūs santykiai su vadovais nepraranda savo motyvuojančios galios.The article presents the results of research on work incentives and motivating factors. The research was carried out at food production and service companies of Siauliai. The most important employee incentives in these companies and factors determining job satisfaction/dissatisfaction were identified with the help of empirical application of Herzberg's motivation theory as well as questionnaire, pair comparison and ranking methods. Measures to boost the motivation of employees were suggested