Regioninės kultūros politikos pokyčiai naujojo viešojo valdymo kontekste: kūrybinės ekonomikos vystymas Lietuvoje

[...] Regioninės kultūros politikos kryptys reikalauja unikalaus tyrimo, tačiau pripažįstant tarptautinio konteksto svarbą šiuolaikinėje viešojo valdymo praktikoje, šiame straipsnyje visų pirma nagrinėjamas teorinis- metodologinis naujojo viešojo valdymo pamatas, taip pat pristatoma ir analizuojama regionų kultūros politikos transformacija Lietuvoje, atsižvelgiant į naujojo viešojo valdymo kontekstą, identifikuojama regioninės kultūros politikos įtaka kūrybinės ekonomikos vystymui Lietuvoje. Svarbiausia straipsnyje analizuojama problema išreikšta klausimu: kokie pagrindiniai regioninės kultūros politikos naujojo viešojo valdymo kontekste pokyčiai? Lietuvos regioninės kultūros politikos atvejo tyrimas suteikia galimybę analizuoti strateginius regioninės kultūros plėtros prioritetus, padeda išsiaiškinti kūrybinės ekonomikos sistemos šalyje vystymosi priežastis ir aprašyti, kokį poveikį regionų kultūros politikai atneša valstybės kultūros sektoriaus valdymas. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti regionų kultūros politikos pokyčius Lietuvoje naujojo viešojo valdymo kontekste. Straipsnio objektas – Lietuvos regionų kultūros politika besivystančios kūrybinės ekonomikos kontekste. Pagrindiniai uždaviniai: išnagrinėti teorinį-metodologinį naujojo viešojo valdymo pagrindą; išanalizuoti regionų kultūros politikos transformacijas naujojo viešojo valdymo laikotarpiu Lietuvoje; nustatyti regioninės kultūros politikos įtaką kuriant kūrybišką ekonomiką Lietuvoje. Straipsnyje naudojami šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, aprašomasis metodas, metaanalizė, sisteminio vertinimo, teorinio modeliavimo metodai. Lietuvos kultūros valdymo veiksmingumas galėtų būti skatinamas įgyvendinant skirtingas regioninės politikos kryptis. Svarbu pabrėžti, kad nėra pusiausvyros tarp įvairių politikos įgyvendinimo sprendimų, taip pat stengiantis pereiti iš naujosios viešosios vadybos paradigmos prie naujojo viešojo valdymo praktikos. Regionų kultūros politikos transformacija reikalauja gilių metodologinių studijų ir ilgalaikių mokslinių tyrimų rezultatų analizės. Tačiau naujojo viešojo valdymo praktikos srityje panašių tyrimų nėra atlikta daug. [...] Atsižvelgiant, kad Lietuvos kultūros valdymas modernėja, bet vis dar yra daug problemų regionų kultūros politikos vystymo kontekste, šalis turėtų permąstyti savo regionų kultūros politikos tikslus ir įgyvendinimo planus pagal nacionalinės regioninės politikos strateginės gaires ir pabandyti nustatyti veiklos valdymo bei vadovavimo klausimus regionų kultūros plėtroje tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.[...] Lietuvos regioninės politikos prioritetas iki 2013 m. yra lygiavertė Lietuvos teritorinė ekonominė plėtra, kryptingas ir koordinuotas ilgalaikis ekonominės plėtros ir skirtingų sektorių konkurencingumo skatinimas. Nacionalinę regioninę politiką Lietuvoje apibrėžia dvi kryptys: ekonominės plėtros skatinimas ir gyvenimo kokybės gerinimas (savivaldybių lygiu). Regioninės kultūros politikos pokyčiai naujojo viešojo valdymo laikotarpiu keičia ne tik politikos prioritetus, bet ir įgyvendinimo metodus, požiūrį į pačios politikos reikšmingumą, todėl naujus ir modernius metodus konkrečioje aplinkoje reikia įgyvendinti atsakingai, prieš tai atlikus tyrimus ir situacijos analizę.This article analyzes concrete aspects of regional cultural policy in times of ever changing global environment. New Public Governance provides different opportunities to increase the level of efficiency in regional cultural policy implementation, also taking into consideration the developing of a creative economy through the creative and cultural industries. By describing main regional cultural policy issues and priorities in Lithuania it is essential to examine theoretical/methodological signs of New Public Governance. Using meta-analysis methodology the article focuses on the regional cultural policy changes in the context of New Public Governance in Lithuania also identifying most suitable ways for developing a creative economy in the country. Main methods of investigation: scientific literature analysis, descriptive analysis, meta-analysis, systematic evaluation, the theoretic simulation. Modernization of culture governance in Lithuania opens up new strategic possibilities for regional development by strengthening social integration and citizen participation in cultural policy formation, ensuring better cultural services, contributing to public private partnerships in different spheres of creative economy