Socialinių inovacijų problemos Lietuvos socialinėse organizacijose

Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti esmines socialinių inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo problemas, jų priežastis skirtingose Lietuvos organizacijose ir pateikti esmines išvadas bei rekomendacijas, kaip valstybės tarnybos ar nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, socialines inovacijas vykdančios įmonės, mokymo įstaigos galėtų patobulinti socialinių inovacijų procesus. Šis straipsnis grindžiamas mokslinės literatūros lyginamąja analize, apibendrinant mokslinių tyrimų rezultatus ir autorių įžvalgas šia tema, bei kokybiniu tyrimu, t. y. pusiau struktūruoto interviu metodu, apklausus 15 ekspertų iš skirtingų Lietuvos organizacijų 2011 m. gegužės mėnesį Vilniuje. [...] Straipsnyje pristatomas autorių sukurtas „Socialinių inovacijų poveikio ciklo“ modelis, pavadintas „Drugelio– drakono“ modeliu, taikomas tiriant valstybės tarnybos, socialinio verslo, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų bei mokymo įstaigų socialinių inovacijų procesus, identifikuojant esmines problemas, jų priežastis ir problemų sprendimo būdus. Straipsnyje apžvelgiami pusiau struktūruotų interviu rezultatai, kur respondentų atsakymai pagrindžia konceptualaus modelio, pagal kurį buvo parengtas interviu, dedamąsias, jų ryšius ir specifiką. [...] Nors skirtingo tipo ir statuso organizacijose finansinės paramos ir socialinio poveikio prioritetai paskirstomi nevienodai, visose tirtose organizacijose identifikuota bendra problema: organizacinė struktūra, inovacinė aplinka ir vadybinės priemonės nepritaikytos socialinių inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui, organizacijos neišnaudoja esamo žmonių išteklių potencialo, neužtikrina žinių sklaidos tarp skirtingų departamentų ir nepasiekia trokštamų sinergijų. Rekomenduotina konceptualizuoti ir įtvirtinti formalią socialinių inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo sistemą, inovacinės veiklos stebėsenos ir grįžtamojo ryšio iš visuomenės surinkimo instrumentus bei integruoti novatoriškas veiklas į trumpojo ir ilgojo laikotarpio strateginius planus. Socialines inovacijas nacionalinėje inovacijų sistemoje skatina socialiniai pakyčiai ekonomikoje ir visuomenėje. Ekonomikai vejantis labiau išsivysčiusių šalių ūkius, būtina išnaudoti visas skirtingo statuso, srities ir dydžio organizacijų bendradarbiavimo, sinergijų tarp viešojo ir privataus, mokslo ir verslo sektorių, organizacinių struktūrų tobulinimo bei vadybinių inovacijų diegimo galimybes. Neišnaudojus visų galimų sinergijų, socialinių inovacijų procesai sunkiai įforminami ir konceptualizuojami valstybės tarnyboje, asociacijose ir nevyriausybinėse organizacijose, mokymo įstaigose, socialiniame versle. Geroji užsienio šalių patirtis yra naudinga, tačiau ne visuomet ją tikslinga aklai kopijuoti, nes kiekvienos ekonomikos tikslinių socialinių grupių lūkesčiai bei socialinių santykių specifika skiriasi. Visos socialines inovacijas vykdančios organizacijos turėtų neužmiršti, kad be visuomenės ir visų strateginių partnerių pasitikėjimo, skaidrumo ir viešumo inovaciniuose procesuose cirkuliuojantys žinių srautai neleis inovacijoms sukurti laukiamą socialinį efektą, o šių organizacijų įvaizdžiui iškils dar didesnė grėsmė.This article aims to examine main issues of social innovations among social organizations in Lithuania. It is the second article in the series of publications on particularities of social innovation processes in emerging economies. Starting from the theoretical background of social innovations and presenting the model of social innovations this article tends to reveal a set of solid results, derived from semi structured interviews held in Vilnius on May 2011. 15 indepth interviews were carried out with experts from different social innovations related organizations such as civil service, associations and nongovernmental organizations, social businesses as well as academic institutions. The conceptual model built in the first article serves as the guideline in the process of analyzing and presenting the main findings of the research. As the consequence of the research the created model of ‘Dragon butterfly hybrid’ paradox emerges in different shapes and shows new interesting aspects of social innovations. To sum up, the importance of cooperation within the national innovation system of Lithuania is highly important, and application of innovative management tools that play a crucial role in social innovation processes should be emphasized