Piliečių apklausos Lietuvos vietos savivaldoje: viešųjų paslaugų vystymo vertinimas

Straipsnyje nagrinėjama gyventojų apklausų reikšmė vertinant savivaldybių viešųjų paslaugų veiksmingumą. Remiantis gyventojų apklausų duomenimis, analizuojama paslaugų kokybė. Pastebima, kad taikomuose tyrimuose nedaug dėmesio skiriama urbanistiniam-teritoriniam paslaugų teikimo aspektui, kuris apimtų administracinių vienetų, technologinių-organizacinių paslaugų teikimo aspektus ir socialinius-ekonominius kontekstinius veiksnius. Šiame kontekste keliamos problemos apie paslaugų prieinamumą, kokybę ir pasitenkinimą paslaugomis, priklausomai nuo miesto geografinių erdvių. Remiantis apklausos duomenimis, nagrinėtas nepasitenkinimas teikiamomis gyventojams paslaugomis, taip pat jų veiksmingumas. Tyrimą „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“ inicijavo Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centras, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal „Mokslininkų grupių projektai“ programą (reg. Nr. MIP-11306-PATlKSLlNTA). Tyrimas pagristas kiekybinės apklausos duomenimis. Straipsnyje naudojama duomenų dalis, susijusi su viešųjų paslaugų vertinimu skirtingo tipo mikrorajonuose. Apklausos instrumentas - anketa, kurią sudarė Socialinių tyrimų centro tyrėjai. Atrankos procedūros ir imtis. Sudarant tyrimo imtį, buvo laikomasi geografinių klasterių (vienetų) atrankos metodo. Svarbiausias atrankos elementas buvo geografinė apibrėžtis. Respondentai turėjo gyventi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse ar priemiesčiuose. Bendras 4 geografinių klasterių imties tūris - 1890: Vilniuje apklausti 617, Kaune - 633, Klaipėdoje - 640 respondentų. Išvados. Nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis priklauso nuo paslaugų pobūdžio ir geografinių-urbanistinių miesto veiksnių. Lietuvos didmiesčių gyventojai nepasitenkinimą viešosiomis paslaugomis lemia ribotas prieinamumas. Tačiau atlikto tyrimo duomenys rodo, kad geografiniai-urbanistiniai veiksniai tik iš dalies turi įtakos respondentų vertinimams. Tai rodo ganėtinai nedideli nuomonių skirtumai tarp respondentų, gyvenančių skirtinguose mikrorajonuose. Remiantis šio tyrimo rezultatais, planuojamos naujos ir tobulinamos jau esamos savivaldybių paslaugos.Article develops and tests a comprehensive background explaining the decision to measure public service performance by conducting citizen surveys. Citizen surveys frequently measure service use in terms of quality or satisfaction. However, little attention has been paid to the relationship between public service use/satisfaction and service space in geographic-urban and social dimensions. Using data from Lithuanian cities Vilnius, Kaunas and Klaipeda we examine relationship between city space factors and perceived public service performance for provision on the basic urban service