Dvasinės lyderystės raiška Lietuvos verslo įmonėse

Kartu su nauja paradigma lyderystės teorijose, atsiranda naujos teorijos, kurių patvirtinimui ar paneigimui reikalingi sisteminiai empiriniai tyrimai. Tačiau problemą sudaro tai, jog, skirtingai nei teorinėje dvasinės lyderystės analizėje, empirinių tyrimų metu nėra nustatytas ar išplėtotas ryšys tarp dvasingumo ir vadovavimo pobūdžio. Atlikus tyrimus, kuriais buvo nagrinėtas ryšys tarp transformacinio vadovavimo ir dvasingumo pasitelkiant įvairias dvasingumo vertinimo priemones, buvo gauti nevienodi rezultatai. Bandymai sujungti ir įtraukti dvasingumą į esamas vadovavimo teorijas iki šiol sukelia daugybę kliūčių ir problemų vadovavimo srities tyrėjui, pavyzdžiui, dvasingumo santykio su vadovavimu apibrėžimas bei vertinimas. Todėl šio straipsnio tikslas yra atskleisti verslo organizacijų vadovų dvasingumo raiškos lygį vadovaujant, kad būtų galima teigti, jog Lietuvoje egzistuoja dvasinė lyderystė, galinti skatinti didesnį įsipareigojimą organizacijai ir produktyvesnį darbą. Tyrimo objektu pasirinkti Lietuvos vidutinio dydžio įmonių aukščiausio lygio vadovai. Daroma prielaida, kad tokio segmento įmonėse jie atlieka ir lyderio vaidmenį. Vidutinėse Lietuvos įmonėse vadovai paprastai turi formalią galią, kuria remdamiesi ne tik vykdo vadovavimo funkcijas, bet turi ir lyderio įgalinimo galią. Nors, pasak J. P. Kotter (1990), vadovams rūpi veikla, kuria organizacijoje siekiama sukurti darną, o lyderiams – labiau konstruktyvios permainos, tačiau Lietuvos vidutinėse įmonėse abi šios veiklos atsispindi vadovo veikloje. Tikslui pasiekti pasirinkti mokslinės literatūros lyginamosios analizės ir empirinio tyrimo metodai. Juos taikant, atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo surinkti duomenys, reikalingi vadovų dvasingumo raiškai nustatyti. Duomenų rinkimui naudota anketinė apklausa. Tyrimui pasirinkta R. R. Rojas 2005 metais sukurta Nepriklausoma dvasingumo įvertinimo skalė (angl. Independent Spirituality Assessment Scale (iSAS)). Ši skalė skirta dvasingumui tirti, neatsižvelgiant į religines ar ideologines nuostatas. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinio paketo socialiniams mokslams (SPSS) 17 versiją. Tyrimo duomenims apdoroti naudoti statistiniai metodai: aprašomoji statistika, Mann-Whitney dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus ir Spirmeno koreliacijos koeficientas. Duomenų skirstinio normalumas buvo tikrinamas naudojant Shapiro-Wilk kriterijų. Klausimyno patikimumas vidinio suderinamumo būdu buvo skaičiuojamas naudojant Kronbacho alfa. Struktūrinio lygčių modeliavimo kelio analizė atlikta naudojant AMOS paketo 18 versiją. Straipsnį sudaro keturios dalys. Įvade apibrėžiama mokslinė problema bei aktualumas, nurodomas tyrimo objektas bei tikslas, atskleidžiama problematika, įvardijami tyrimo metodai. „Teorinės dvasinės lyderystės raiškos tyrimo prielaidos“ dalyje trumpai pristatoma dvasinės lyderystės teorija ir mokslinė prielaida, kuria remiamasi atliekant tyrimą, atskleidžiamos tyrimo sąsajos su kitais panašaus pobūdžio moksliniais tyrimais. „Dvasinės lyderystės raiškos Lietuvos vidutinio dydžio verslo įmonėse tyrimo metodika“ dalyje aprašomi naudoti tyrimo metodai, apibūdinama tyrimo priemonė, pristatoma tyrimo imtis, tyrimo etapai, nurodomos metodologiškai reikšmingos duomenų rinkimo ir analizės procedūros. Dalyje „Tyrimo rezultatų analizė“ pateikiami tyrimo rezultatai, jų analizė, atliekama mokslinės problemos analizė. Išvadose pateikiamos glaustos ir struktūrizuotos išvados, apibendrinimai, atspindintys užsibrėžtą straipsnio tikslą, aptariami ir interpretuojami rezultatai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvos vidutinių įmonių aukščiausio lygio vadovų dvasingumas nėra labai išreikštas nei asmeniniame, nei grupiniame (komandiniame), nei organizaciniame lygiuose, o tai atsispindi ideopraktikoje, nes visos šios dalys tarpusavyje yra labai susijusios. Stiprindami vieną iš dvasingumo lygių, vadovai stiprina ir kitus. Tačiau rezultatai taip pat parodo, jog yra labai aukštą vertinimą gavusių vadovų, kurių dvasingumas beveik siekia (arba siekia) maksimalų galimų surinkti balų skaičių. O tai leidžia daryti išvadą, kad tarp vidutinių Lietuvos įmonių aukščiausio lygio vadovų yra dvasinių lyderių, kurie turi galią skatinti didesnį įsipareigojimą organizacijai ir produktyvesnį darbą. Tai parodo, kad visgi ryšys tarp vadovavimo ir dvasingumo egzistuoja. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, jog Lietuvos vidutinėse įmonėse galima pastebėti dvasinės lyderystės raiškos aspektų. Šių įmonių aukščiausio lygio vadovai, atlikdami lyderio vaidmenį, gali savo dvasingumą perkelti į organizaciją siekiant skatinti didesnį įsipareigojimą organizacijai ir produktyvesnį darbą.The article determines the level of spirituality expression of Lithuanian mid-level businesses CEO’s. The authors briefly present a scientific premise of spiritual leadership theory that was the basis for the research. Spirituality is represented in three different levels: intra-personal, supra-personal and inter-personal by identifying elements of each level that are interrelated. The article points out links with other similar scientific research, describes research methods and research instrument, provides research scope and stages, and indicates methodologically significant data collection and analysis procedures. Research findings show CEO’s spirituality expression that leads to a conclusion that spirituality among leaders of mid-level Lithuanian businesses is not expressed enough in neither of the above spirituality levels. However, the presence of high score allows us to infer that there are some instances of spiritual leadership among these executive managers