Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos inovacijos ir psichosocialinis kontekstas: kokia dirva kokiam grūdui?

Straipsnyje pateikiami neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemos dalyvių (N=76Ū) apklausos rezultatai. Tyrimas buvo atliktas siekiant atsakyti į klausimus: kokia struktūra ir kokiu kryptingumu pasižymi neįgaliųjų profesinės reabilitacijos dalyvių nuostatos Lietuvoje? Kiek neįgaliųjų profesinės reabilitacijos dalyvių nuostatos a priori gali lemti inovacijų efektyvumą? Kokios priemonės gali paskatinti sinerginį inovacijų efektą ir, tuo paiiu, neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sėkmę? Duomenys apdoroti taikant aukšto abstrakcijos laipsnio metodus (1 aktorinę, klasterinę ir kt. analizes). Pirminė duomenų analizė buvo atlikta naudojant visų neįgaliųjų profesinės reabilitacijos dalyvių nuomones in corpore. Tai reikėjo atlikti ne tik turinio (neįgaliųjų profesinės reabilitacijos), tačiau ir statistinio skalių validavimo požiūriu. Pagal daugelį tyrimo kintamųjų iSrySkėjo dvi panaJaus dydžio, tačiau skirtingos pagal nuostatas į ugdymą, ir reabilitaciją, dalyvių grupės. Pirmą profesinės reabilitacijos dalyvių grupę įvardijome, kaip orientuotą į klinikinę (segregacinę) paradigmą. Antroje respondentu grupėje dominuoja raidos paradigmai priskiriami požymiai. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos profesinės reabilitacijos psichosocialinė aplinka nėra palanki iš Vakarų ateinančioms inovacijoms. Lietuvoje nepakankamai suvokta iš Vakarų ateinančių modernių neįgaliųjų profesinio rengimo modelių esmė: profesinis rengimas turėtų būti tiesiogiai siejamas su socialine adaptacija. Interpretuodami gautus duomenis, autoriai inicijuoja socialinės politikos diskusiją. Atkreipia dėmesį, kad psichosocialinė aplinka (sistemos dalyvių nuostatos) ra esminis modernių neįgaliųjų profesinio rengimo modelių diegimo veiksnys. Nesant tinkamai paruoštai dirvai (palankioms sistemos dalyvių nuostatoms), negalime tikėtis gero derliaus (sėkmingos neįgaliųjų profesinės adaptacijos).The article presents the results of the questionnaire of the participants of the vocational system of the disabled (N=760). The survey has been carried out, seeking to find answers to the following problematic questions: By what structure and trend can the attitudes of the disabled, participating in vocational rehabilitation in Lithuania be characterized? To what extent can the attitudes of the disabled, participating in vocational rehabilitation a priori determine the effectiveness of innovations? What measures can encourage the synergctic effect of innovations and simultaneously the success of vocational rehabilitation of the disabled? The data has been processed, using the high abstraction degree methods (factorial, cluster and other analyses). The initial analysis of the data has been made, using the opinions of all disabled, participating in vocational rehabilitation in cor pore. This had to be done both in terms of contents (vocational rehabilitation of the disabled) as well as validation of statistical scales