Besimokanti visuomenė žinių ekonomikos problemų sprendimui: universiteto vaidmuo ir galimybės

Pasaulyje vykstantys ekonomikos globalizacijos procesai, sparti technologijų plėtra bei rinkos liberalizacija įtakoja šiuolaikinės visuomenės ir modernių organizacijų orientaciją į nuolatinę kaitą. Ši kaita nulemia visuomenės kokybės pokyčius: informacinės visuomenės kokybės ir jų sąlygoti konfliktai įtakoja žinių visuomenės kūrimą Tokios visuomenės, kurioje pagrindiniais ištekliais ir sėkmingos veiklos prielaida yra specializuotos žinios, kūrimui ir palaikymui būtinas nuolatinis žinių atnaujinimas ir visuomenės narių kompetencijų tobulinimas. Tai įmanoma tik naujos kokybės visuomenėje - besimokančioje visuomenėje, nes valdyti sparčiai didėjančius informacijos srautus ir nuolat atnaujinti žinias įmanoma tik visuomenės nariams nuolat mokantis. Tai savo darbuose pagrindė daugelis mokslininkų. Kita vertus, daugeliui išsivysčiusių pasaulio valstybių yra būdinga mokslo ir technologinę plėtrą skatinanti politika. Lietuvoje taip pat pabrėžiama mokslo ir technologijų svarba visuomenės pažangai, jų įtaka visuomenės valdymui, žmonių gyvenimo būdui bei veiklai. Tačiau naujos, moderniosios technologijos kelia nemaža etinių, socialinių ir ekologinių problemų. Šiame straipsnyje analizuojamos besimokančios visuomenės sampratos ištakos ir jos interpretacijos, pagrindžiama šios visuomenės būtinybė ir atskleidžiamos tokios visuomenės esminės kokybės: besimokantys, gebantys ir galintys savo mokymąsi valdyti žmonės bei mokymosi partnerystėje tinklai. Taip pat išskiriami socialinis (nukreiptas į ką?) ir technologinis (nukreiptas ; kaip?) besimokančios visuomenės aspektai ir parodomos jų realizavimo universitete per gamtos ir technologijos mokslus galimybes, kuriant turtingas ir efektyvias mokymosi aplinkas bei socializuojant mokymo(si) procesą. Straipsnio mokslinę problemą atskleidžia klausimas: kaip universitetas gali parengti visuomenei ne tik aukšto lygio, kompetentingus profesionalus, bet ir atsakingus piliečius, priimančius sprendimus žinių ir besimokančios visuomenės kūrimo prasme bei realizuoti tokios visuomenės kokybes? Straipsnio tikslas - pagrįsti besimokančios visuomenės būtinybę ir išryškinu' socialinio bei techniškojo tokios visuomenės aspektų realizavimo galimybes. Siekiant šio tikslo buvo pasitelkti mokslinės literatūros ir dokumentų analizės tyrimo metodai. Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pagrindžiama šios visuomenės būtinybė ir analizuojamos tokios visuomenės kokybės. Antrojoje dalyje apibendrinamus besimokančios visuomenės sampratos interpretacijos bei išskiriami socialinis ir techniškasis besimokančios visuomenės aspektai. Trečiojoje dalyje atskleidžiamos jų realizavimo universitete per gamtos ir technologinius mokslus galimybės.The article analyses the origins of the idea of the learning society and highlights the interpretations on the notion of this society. The imperative for this society, as a solution of the conflict caused by the knowledge economy, is discussed. The qualities of 'learning society' - learning individuals capable for selfdirected, experiential learning and learning-inpartnership networks - are determined. The evaluation of 'learning society' notion is carried out with a special focus on social and technological aspects. The implementation possibilities of the latter in natural and technological sciences are discussed in relation to the socialization of the learning process at university and the development of learning environments