Antroponimijos lingvistinė analizė ir reali asmenvardžių istorija

Straipsnyje, pasinaudodamas ilgamete patirtimi, sukaupta tiriant lietuvių antroponimiją, autorius aprašo savo paties ir savo giminių pavardžių kilmę. Antroponimų tyrimas apima tiek ligvistinę analizę, tiek realios asmenvardžių istorijos (kiek jos pavyko atkurti) aprašymą. Tirdamas savo paties pavardę „Zinkevičius“ autorius siekė nustatyti, ar ji yra tiesioginis tėvavardžio tęsinys, ar jos priesaga –evičius atsirado vėliau, siekiant pavardę padaryti „kilnesne“ – šito be genealoginių tyrimų išsiaiškinti neįmanoma. Straipsnyje taip pat aprašomos pavardės Žagelis, Skapas, Balžekas, Žeruolis, Lisas, Stasiulis, Baltrušis, Jovaiša, Razumas. Straipsnio autorius įvardina genealogijos tyrimų sunkumus ir kliūtis. Pažymima, kad antroponimikos mokslui labai svarbūs genealogijos tyrimai, nušviečiantys rūpimo asmenvardžio tikrąją raidą ir jo kilmę. Genealoginiai tyrimai leidžia išaiškinti, kuri lingvistine analize nustatyta asmenvardžio kilmės versija yra tikra. Tiriant šaltinių asmenvardį svarbu atskirti paveldėjimo liniją (jo genealogiją) nuo šiaip įvairiarūšės giminystės, kurios skirtingi laipsniai būdavo nusakomi įvairuojančiais terminais. Būtina teisingai nustatyti šaltiniuose rasto asmenvardžio statusą: ar tai jau pavardė, ar dar tik nepaveldimas asmenvardis (prievardis). Statusas įneša aiškumo į pačius genealoginius tyrimus. Esant dideliems sunkumams, susijusiems su genealoginiais tyrimais bei giminės kilmės išaiškinimu, atsiranda nesąžiningų žmonių, siekiančių pasipelnyti ir sukuriančių nebūtus dokumentus arba tariamus jų nuorašus ir taip kenkiančių būsimiems rimtiems tyrimams