Contemporary problems of prevention of recidivist criminality in Lithuania

Kriminologai pagrįstai teigia, kad recidyvinis nusikalstamumas kartu su nepilnamečių nusikalstamumu sudaro viso nusikalstamumo branduolį. Dvi nusikaltėlių kategorijos - nepilnamečiai ir recidyvistai - atlieka būtiną visai nusikalstamumo sistemai išlikti funkciją: jų dėka egzistuoja kriminalinė subkultūra, kuri yra nusikaltėlių sociumo kartų kaitos grandis [1, p. 02]. Recidyvinis nusikalstamumas - neatsiejama kiekvieno laikotarpio, visų šalių nusikalstamumo organinė struktūrinė dalis; skiriasi tik jo mastai, raiškos formos bei determinantės, todėl jis nuolat buvo aktualus. Tačiau maždaug nuo 1909 m., Lietuvoje prasidėjus kokybiškai naujam laikotarpiui, kintant visuomenės politinei, socialinei, demografinei, ekonominei, teisinei ir moralinei padėčiai kartu labai pakito ir visas nusikalstamumas, įskaitant ir recidyvinį. Ypač sustiprėjo neigiami recidyvinio nusikalstamumo kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai. Vyksta akivaizdus recidyvinio, organizuoto ir profesionalaus nusikalstamumo apraiškų susiliejimas, jų integracija į vieną visumą. Stiprėja recidyvinio ir nepilnamečių nusikalstamumo rūšių tarpusavio sąsajos. Visa tai lemia dėmesio šiuolaikiniam recidyviniam nusikalstamumui aktualizavimą. Recidyvinio nusikalstamumo prevencijos aktualumą patvirtina mokslininkų kriminologų darbai bei pirmieji atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje moksliniai tyrimai „Nusikalstamumo Lietuvoje būklė, struktūra ir vystymasis“ įgyvendinant mokslo programą „Nusikalstamumas ir kriminalinė justicija“. Lietuvos teisės universiteto ir Teisės instituto mokslininkų grupė, ištyrusi pereinamojo į rinkos ekonomiką laikotarpio nusikalstamumą, jo kiekybinius ir kokybinius pokyčius, jo objektyvias ir subjektyvias priežastis, nustatė svarbiausias nusikalstamumo prevencijos bei kontrolės kryptis. Remiantis šių tyrimų išvadomis, kuriant nacionalinę nusikalstamumo prevencijos bei kontrolės sistemą Lietuvoje, prioritetinis dėmesys skirtinas socialinės prevencijos priemonių sistemai kurti, teistų asmenų resocializacijos ir adaptacijos visuomenėje problemai spręsti (nusikaltimų recidyvo prevencijai) [2, p. 106]. Būtent pastarosios problemos kai kurie aspektai ir nagrinėjami šiame straipsnyje.Ten years of independence have brought radical changes into nearly all spheres of social live. One of the negative consequences of the cardinal political and economic reforms in Lithuania after 1990 is an increase of crime. The rate of repeated crime has risen. The number of prisoners has increased. The more crowded prisons is the only "novelty" gained in the years of independence. One of the main urgent problems in Lithuania is the control of criminality - that of trying to keep delinquents and criminals from getting into trouble with the law again. Unlike the literature on self-reporting, that on diagnosing, predicting and treating recidivism is extensive. But the history of recidivism is one of frustration. To this day, not much is known about what makes people more or less likely to recidivate, and the range of alternatives for dealing with recidivism remains limited. Here, instead, the author has concentrated on the aspect of control recidivist criminality - prevention of recidivist criminality in Lithuania. There are a lot of groups of people in the state, who need social security and social supporting. Inmates and people who return from imprisonment are the one who need social supporting. Imprisoned people and people who returned from imprisonment have problems related with their adaptation in the society. The important precondition of recidivism prevention is an ex-prisoners adaptation in society and their further crime prevention. There is no system of integrating an ex-prisoners into society in Lithuania. The author analyses the possibilities to make more effective the process of an ex-prisoners social adaptation. The author analyses how prison administration, municipality department of guardianship and community solve their adaptation problems, help these people with a living place, legal living source and so on. The author also analyses the legal grounds of social prevention of recidivist criminality in Lithuania and suggests to perfect legal grounds. As for recidivism, we have finally found a measure of criminality that can be controlled