Saugaus miesto kūrimas taikant miestų planavimo ir vystymo metodus

Nusikalstamumas ir jo mažinimas – vienas iš pagrindinių daugelio pasaulio ir Lietuvos miestų gyventojų rūpestis. Tai vienas iš esminių socialinių pavojų, pasireiškiantis visais visuomenės lygmenimis: tiek individualiu, organizacijos, miesto, nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu (globaliu). Bendruomenės narių ir jų grupių saugumo užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių vietos valdžios institucijų veiklos uždavinių. Akivaizdu, kad tik taikant kompleksines strategijas, apimančias skirtingus nusikalstamumo prevencijos metodus, galima pasiekti teigiamų rezultatų. Nors mokslninkų ir praktikų diskusijose nusikalstamumo miestuose mažinimo tema dominuoja socialinių mokslų atstovų siūlomi sprendimai, straipsnio autoriai pabrėžia, kad būtina pažinti ir kartu aktyviai taikyti miestų planavimo srities specialistų siūlomus nusikalstamumą mažinančius metodus. Antroje straipsnio dalyje išsamiau pristatomas vienas iš miesto planuotojų siūlomų - erdvės sintaksės - metodas, padedantis nustatyti miesto urbanistinės struktūros ir nusikalstamų veikų įvykdymo sąlygų ryšius. Taip pat pateiktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama, pritaikant erdvės sintaksės metodą, nustatyti Vilniaus miesto mažiausiai saugias atviras viešąsias erdves ir jų ypatumus bei pateikti siūlymus miestų vadovams, kaip šalinti nusikalstamumo priežastis taikant ne tik socialinius, ekonominius, bet ir miesto planavimo srities sprendimus.Crime has always been one of the major concerns of residents of many cities around the world. It is one of the fundamental threats faced at every level of society - individual, organizational, sub-national, national, international/global. The need to assure a high level of security for the city‘s inhabitants and visitors is one of the most important tasks of local government. It is clear that only a comprehensive strategy with different crime fighting methods can bring positive results. Although theories coming from social sciences dominate this field of research, the authors of the paper emphasize the role of other perspectives, especially those developed by urban planners. The second part of the paper describes the process and results of the empirical research conducted in Vilnius city which was aimed at identifying the most vulnerable to crime open public spaces of the city applying the space syntax theory. The analysis helped to identify several common tendencies and specific proposals for local governments aiming to achieve a higher level of security in their cities and a better quality of life for local population