Structural changes in Lithuania's industry

Lietuvos pramonė savo istorinės raidos laikotarpiais patyrė esminių pokyčių. XIX a. II pusėje nutiesus geležinkelio linijas, Lietuvos miestuose pradėjo steigtis stambesnės pramonės įmonės, kurių tikslas buvo perdirbti ne tik vietines žaliavas, bet ir žymiai išplėsti gamybą, perdirbant iš kitur gaunamas žaliavas ir savo gaminius teikiant plačiosioms Rusijos rinkoms. 1918 m. atkūrus nepriklausomybę per 20 metų Lietuva sugebėjo atkurti Pirmojo pasaulinio karo metais sugriautą ūkį, sukurti ir išplėsti daugelį pramonės šakų, daugiausiai perdirbant vietines žaliavas. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos pramonė buvo įjungta į bendrą Tarybų Sąjungos ūkio kompleksą. Prasidėjo Lietuvos industrializavimas. Darbo jėgos perteklius žemės ūkyje buvo panaudotas plėtojant pramonę regioniniuose centruose – Marijampolėje, Alytuje, Utenoje, Kėdainiuose, Jonavoje, Tauragėje, Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir žlugus Tarybų Sąjungai, prasidėjo esminiai Lietuvos pramonės pokyčiai. Prasidėjusi privatizacija, nekilnojamojo turto grąžinimas ir kt. priežastys atvedė prie pramoninės gamybos nuosmukio. Daugelis mašinų gamybos, radioelektronikos pramonės šakų įmonių neteko rinkų, bankrutavo. Daugybė aukštos kvalifikacijos darbininkų, inžinierių konstruktorių ir technologų neteko darbo. Sumažėjo pramoninė gamyba ir kitose šakose. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą prasideda naujas pramonės raidos ir struktūros pokyčių etapas. Tikimasi, kad Lietuvoje padidės vidaus ir užsienio investicijos į pramonę, bus diegiamos pažangios technologijos, padidės šios ūkio šakos efektyvumas.The article analyses changes in Lithuania's industry through different stages of its economic development. Statistic data and literary sources reveal rapid industrial development in Lithuania at the end of the 19th and the beginning of the 20th c. Newly established industrial enterprises and developed railways facilitated closer cooperation between Lithuania and the tsarist Russia as well as some other foreign countries. At first, Lithuanian enterprises processed local raw materials; later they expanded their output by processing imported raw material and providing a wide Russian market with their production. During the First World War Lithuania's industry was almost completely destroyed. During 20 years of interwar period, Lithuania not only restored its destroyed industry but started and developed new branches of it. The Second World War and the Soviet occupation again had a disastrous impact on the country's industry. In the Soviet period Lithuania's industry developed according to the USSR centralized economic principles; it developed rapidly, and Lithuania became a highly industrialized country. The restoration of independence stimulated substantial structural changes in the country's economy, such as free market relations and a private sector. Many enterprises were reformed and started producing competitive goods. However, the process of reforms was not smooth and even; after the fall of the Soviet Union, many large enterprises went bankrupt and, as a consequence, the level of unemployment increased. Lithuania's integration into the European Union marks a new stage of structural changes in industr